Skylėti aplinkos ministro pažadai dėl Punios šilo
Aiškėja, jog pernai politinių partijų, formuojančių naują Vyriausybę, pažadai išsaugoti Punios šilo sengirę yra skylėti. Skylėti pažadai pasimatė paaiškėjus aplinkos ministro Simono Gentvilo pozicijai, kaip turėtų atrodyti Punios šilo rezervatas. Ministro vizijoje rezervate bus „išpjautos“ beveik 300 ha ploto „skylės“, kuriose draustinio statusu bus saugomi genetiniai medynai. Būtent šiuo būdu medynuose sėkliniai kankorėžiai surenkami išpjaunant šimtametes pušis (pernai išpjovus 0,2 ha pušų surinkta 75 kg kankorėžių). Punios šilo genetiniams medynams pjūklai galandami ir šiemet, artimiausiu metu ketinama pradėti vykdyti kirtimus.
Laiškus iš Punios girininkijos dėl šį pavasarį planuojamų vykdyti sanitarinių kirtimų Baltijos aplinkos forumas gauna kas savaitę. Šiai dienai planuojama iškirsti apie 833 kietmetrius sniego pažeistų pušų ir eglių. Tai prilygsta 3,3 ha plynai iškirsto miško. Iš jų, 798 kietmetrių – vien Punios šilo genetiniuose medynuose. Tai rodo, jog genetiniuose medynuose sanitarinės priemonės įgyvendinamos „uoliau“. Be to, genetiniuose medynuose visą iškirstą medieną planuoja išvežti.
„Kirsti Punios šilo medžius planuoja pavasarį – paukščių perėjimo metu. Sunku protu suvokti, kaip galima planuoti tokį barbarišką veiksmą saugomoje teritorijoje, kuriai pažadėtas ir gamtinio rezervato statusas“, – sako Gintaras Varnas, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.
„Suprantame jog genetinę medžių įvairovę išsaugoti yra svarbu. Ir tai įmanoma užtikrinti Punios šilui turint vientisą rezervato statusą – tą teigia Europos šalių ekspertai, tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Todėl išanalizavę situaciją, kreipiamės į aplinkos ministrą S. Gentvilą teikdami siūlymus ir prašydami parodyti politinę valią Punios šile steigiant pavyzdinę griežtai saugomą teritoriją, kurioje būtų rastas kokybiškas balansas tarp būtinų gamtosaugos priemonių ir atvirumo visuomenės lankymui. Deja, panašu jog ministras nėra linkęs iš esmės įsigilinti į argumentus ir pateikti politinį vertinimą. Vietoj to, artimiausiu metu planuojami medžių kirtimai“, – savo nusivylimo neslepia Žymantas Morkvėnas, visuomeninės organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.
Šiuo metu Punios šilo genetiniuose medynuose, užimančiuose beveik 300 ha plotą, tvarkomasi kaip ūkiniame miške: medžiai pjaunami kankorėžių surinkimui, periodiškai atliekami plynieji kirtimai nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, nesudaroma galimybių savaiminiam miško atsikūrimui. Nevyriausybininkai, jau daugiau nei metus kovojantys už šios gamtinės teritorijos išsaugojimą, prieštarauja tokiam sprendimui.
„Lankantis Punios šilo genetiniuose medynuose mačiau ne saugomoje teritorijoje klestinčią sengirę, bet medžių getą – daug kelmų, medžius pasmerktus būti išpjautais pačiame jėgų žydėjime“, – sako G. Varnas.
„Dabar taikomos priemonės genetiniuose medynuose yra visiškai nesuderinamos su gamtosauga bei čia sutinkamų saugomų buveinių poreikiais. Punios šilą reikia saugoti visą, o ne skylėtą. Vientisoje gamtosauginėje ir teisinėje sistemoje, kuri būtina norint efektyviai organizuoti gamtosaugą“, – mano Ž. Morkvėnas.
2019 m. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertai, atlikę detalų Punios šilo buveinių kartografavimą ir būklės vertinimą, nustatė, kad genetinių medynų teritorijoje – 221 ha plote – tarpsta Europos Bendrijos svarbos buveinės. Tai, kad šiuo metu Punios šile taikomi genetinių medynų tvarkymo principai, kai vykdoma ūkininkavimo praktika – medžių kirtimai, negyvos medienos šalinimas ir kt., kenkia šioms vertybėms.
Gamtininkų nuomone, įvairiarūšiuose medynuose, ir ypač saugomose teritorijose, kuriose saugomos gamtinės vertybės, susijusios su natūralia miško buveinių dinamika, sanitariniai kirtimai nėra būtini ir nėra efektyvi priemonė kovai su plačiai paplitusiomis, dažnomis, medžių liemenis pažeidžiančiomis, vabzdžių rūšimis.
