11 liepos, 2018
Giedrė Mičiūnienė

Slovakija: negali nepatikti

Jau tapo tradicija, kad Zarasų žemės ūkio mokyklos bendruomenė mokslo metų pabaigoje organizuoja ekskursiją į kitą šalį. Maurų patarlė teigia: „Nekeliaujantis žmogus nepažįsta tikrosios žmonių vertės“… Vos tik prasidėjus atostogoms laukė – kelionė į Slovakiją. Dalyvavo  labai skirtinga grupė: nuo senjoro iki būsimojo pirmokėlio, tačiau įdomu buvo visiems.

Kadangi ilgas kelias per Lenkiją, pirmasis rimtesnis „kojų pamankštinimas“ – Varšuva. Nors tądien lašnojo lietus, Lenkijos sostinėje debesys išsisklaidė: apžiūrėjome įspūdingą senamiestį, įrašytą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, užbėgome į Šv. Jono katedrą, pamatėme miesto simbolį – Undinės skulptūrą, esančią Turgaus aikštėje, siauriausią namą; Barbakaną.

Slovakija – Europos sąjungos šalis, esanti pietinėje vidurio Europos dalyje. Joje  gyvena beveik 5,5 mln. gyventojų. Administraciškai skirstoma į 8 kraštus.

Slovakijoje negali nesigrožėti kalnuotais peizažais. Visus pakerėjo XIII amžiaus Oravos pilis – stovinti 112 metrų aukštyje. Pilies istorija prasideda 1241 m. – buvo statoma, kad galėtų apsiginti nuo totorių puolimų. 1919 m. mirus paskutiniam valdytojui, pilis tapo valstybės nuosavybe. Ji sudaryta iš trijų dalių: Aukštutinės, Viduriniosios ir Žemutinės pilies – gal todėl atrodo  taip pasakiškai.

Slovakijos stalaktitų – stalagmitų urvai – vieni gražiausių Europoje: Stalaktitai – panašūs į įvairių dydžių ir formų varveklius, susiformuojantys nuo lašančio vandens. Stalagmitų augimo būdas toks pat, bet jie auga į viršų, taip pat būna įvairių formų, spalvų, kurias suteikia skirtingos priemaišos. Kad būtų patogu apžiūrėti, urvuose įrengti takeliai – laiptai.

Lankytojams labai patiko maudynės terminiuose Bešeniovo baseinuose: po atviru dangumi esantys karšto vandens baseinai, juose galima maudytis ir žiemą, ir vasarą. Kiekvienas gali pasirinkti sau patinkantį: vandens temperatūra – nuo 30 iki 40 laipsnių.

Aukštieji Tatrai – sunkiai aprašomi. Kildami aukštyn keltuvais, galėjome stebėti ne tik atsiveriantį grožį, bet ir švelnų debesies rūko prisilietimą, gamtos unikalumą, orų permainas. Norintys – kopė dar aukščiau. Paskui – laukė vakarienė nacionaliniame slovakų restorane – Kolyboje: tautinių patiekalų degustavimas, čigonų kapela.

Nuostabi išvyka į Pieninų Nacionalinį parką. Nepakartojamas įspūdis – plaukimas ilgais mediniais plaustais Dunajeco upe, jungiančia dvi šalis: kairiajame krante grožėjomės Lenkijos, o dešiniajame – Slovakijos vaizdais: kalnų didingumu ir grožiu. Čia išvydome uolą, panašią į erelį, Trijų karūnų kalną. Tądien buvo panašu į lietų, todėl viršūnes slėpė švelnus rūkas. Pietūs – guralių užeigoje:  nacionaliniai  patiekalai.

Stara Liubovnios tvirtovė pirmą kartą paminėta 1292 m. Vengrijos karalystės kronikose, viena iš administracinių karalystės regionų. XIII a. pabaigoje pastatyta pilis – pasienio tvirtovė prie prekybos kelio, vedančio į Lenkiją. Tačiau labiausiai garsina etnografijos ir kultūros muziejus po atviru dangumi (labai panašu į mūsų Rumšiškes), kurį sudaro 17 pagrindinių pastatų: čia yra bažnyčia, kalvė, malūnas, gyvenamieji namai. Nesunku pastebėti trobesių skirtumus, spręsti apie šeimininkų socialinį statusą.

Tris naktis gyvenome Poprad. Tai Slovakijos miestas, kuriame gyvena apie 55000 gyventojų, įsikūręs  Spišo istoriniame regione – Tatrų papėdėje.

Stebino ir džiugino pakelėse bažnyčių gausa, įdomi jų architektūra (labai daug bažnyčių neseniai pastatytos), visur žaliuojantys – apsėti laukai, gyvulių bandos; nesunku pastebėti, kad smarkiai plečiamas turizmas – daug reklamos, gausu smulkaus verslo: nedideli viešbutukai, kavinukės. O jau gėlių… Įvairiaspalvės žydinčios gėlės maloniai traukė prašalaičio akį: jos auga darželiuose, vazonuose, supasi pakabintos medžiuose, net puošia stogo šlaitą.

Keliauti visada gera… Ši kelionė buvo unikali: į atmintį neišdildomai įsirėš įvairūs mūsų potyriai: oras (kalnai, pilys), žemė (urvai), vanduo (baseinai, upė), kvapai ir skoniai (nacionaliniai patiekalai)… Bet visiems puikai žinomas posakis: „Visi keliai veda į Romą“ – po kelių dienų skambėjo jau kiek kitaip: „Visi keliai veda Namo“… Nuostabūs įspūdžiai atostogų pradžioje puikiai atpalaidavo, leido pamiršti įtampą ir kasdieninius darbus, o kartu įkvėpė ir naujoms veikloms.

Už nuostabias kelionės iniciatyvas, bendruomeniškumo skatinimą visa keliautojų grupė 100 AČIŪ (šiemet šis skaičius ypatingai populiarus) taria Zarasų žemės ūkio mokyklos direktorei Nijolei GUOBIENEI, už rūpestį ir tą „nematomą“ organizacinį darbą – mokyklos bibliotekos vedėjai Rimai VAICEKAUSKEI, šauniai gidei – Lidai MICHAILOVAI, už saugią kelionę – UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojams Vytautui GOVEDUI ir Leonui KAVALIAUSKUI.


13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

15 spalio, 2024

Kultūros ministerijoje patvirtintas Lietuvos kultūros sostinių planas 2026–2028 metams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, […]

8 spalio, 2024

Spalio 7-ąją Ignalinos rajono kultūros centre skambėjo padėkos ir sveikinimo žodžiai, buvo išdalinta dešimtys rožių ir puokščių, padėkų, pabūta bendrystėje […]

3 spalio, 2024

Spalio 1 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“  konkurso laureatų apdovanojimų šventė. Renginio sumanytoja […]

1 spalio, 2024

,,Ilgas gyvenimas yra palaiminimas, o senėjantys žmonės – gyvi Dievo palankumo ženklai…“ (Popiežius Pranciškus). Pagyvenusių žmonių, Muzikos ir besimokančių senjorų […]

23 rugsėjo, 2024

Atrodo, kad vis dar vasara, bet… voratinkliai be vėjo draikosi, medžiai pradeda atsikratyti lapų ir žiogai dabar – svarbiausi muzikantai, […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
18 rugsėjo, 2024

Molėtų viešoji biblioteka kviečia vaikus prisijungti prie literatūrinių lobių paieškų! Pristatome naują, vaikams skirtą, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Vaikų […]

G. Mičiūnienės nuotr.
16 rugsėjo, 2024

„Žmogaus gyvenimas… Prisiminimai kartais vilnija lėtai kaip pribrendusių rugių laukas – sunkiai linguodamas gelsvas varpas, kartais lekia kaip greitasparnis vėjūkštis […]

13 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir […]

9 rugsėjo, 2024

Vasarai skaičiuojant paskutines kalendorines dienas į „Knygų salą“ ir vėl rinkosi knygos mylėtojai. Šįsyk Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
9 rugsėjo, 2024

Jis toks artimas daugeliui, toks savas – Paulius Širvys. Šį rugsėjį minime mūsų krašto poeto, be galo sudėtingos, jautrios ir […]