Slovakijos prezidento rinkimus laimėjo socialdemokratas P. Pellegrinis

Slovakijoje šeštadienį vykusį lemiamą antrąjį prezidento rinkimų turą laimėjo socialdemokratas Peteris Pellegrinis.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad ankstų sekmadienio rytą buvo suskaičiuoti balsai 99,8 proc. rinkimų apylinkėse. Esamais duomenimis, P. Pellegrinis laimėjo aiškia persvara prieš nepartinį buvusį užsienio reikalų ministrą Ivaną Korčoką, kuriam atiteko šiek tiek mažiau nei 47 proc. visų balsų.

Apklausos ir preliminarūs daliniai rezultatai prognozavo mažesnį skirtumą. Oficialūs galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip iki sekmadienio 13 val. (Lietuvos laiku).

I. Korčokas žurnalistams Bratislavoje pripažino pralaimėjimą ir pasveikino P. Pellegrini su pergale. Jis teigė esąs „nusivylęs“, pasak naujienų agentūros TASR.

Preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei 60 proc. Kovo 23 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture aktyvumas siekė 52 proc. Balsavimo teisę turi apie 4,4 mln. slovakų.

Liberalas I. Korčokas rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau jį rėmė opozicinės partijos. P. Pellegrinis yra kairiųjų pažiūrų nacionalisto premjero Roberto Fico sąjungininkas.

Pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites laimėjo I. Korčokas, surinkęs 42,5 proc. balsų. Už P. Pelllegrinį savo balsą atidavė 37 proc. rinkėjų.

Dabartinė prezidentė Zuzana Čaputova dar vienos kadencijos nesiekė.

Analitikai: naujasis Slovakijos prezidentas pagilins šalies izoliaciją

Prezidentu tapus P. Pellegriniui, skeptiškai nusiteikusiam Ukrainos atžvilgiu, Slovakijos tarptautinė izoliacija tik dar labiau pagilės, sekmadienį teigė analitikai.

Buvęs 48-erių metų premjeras šeštadienį surengtuose rinkimuose, kuriuose dominavo susiskaidymas dėl karo kaimyninėje Ukrainoje, patogia persvara įveikė provakarietišką diplomatą I. Korčoką.

Giliu I.Korčoko įsitikinimu, Ukraina neturėtų atsisakyti savo teritorijos, kad pasiektų taiką. O P. Pellegrinis pasisakė už taikos derybas su Rusija.

„Aš nebūsiu karo prezidentas“, – po rinkimų pergalės kalbėjo P. Pellegrinis.

P. Pellegrinis yra ilgametis ministro pirmininko Roberto Fico, kuris nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjo eiti premjero pareigas, abejoja Ukrainos suverenumu ir yra nutraukęs karinę pagalbą Ukrainai, sąjungininkas.

Kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, kuri, kaip ir I. Korčokas, yra ištikima Ukrainos rėmėja, buvo atsvara vyriausybinei koalicijai, kurią sudaro R. Fico partija „Smer“, P. Pellegrinio partija „Hlas“ ir nedidelė kraštutinių dešiniųjų partija SNS.

„P. Pellegrinio pergalė neabejotinai pagilins Slovakijos izoliaciją NATO ir ES“, – naujienų agentūrai AFP sakė „University of International Business ISM“ politikos analitikas Tomas Koziakas. Jis pridūrė, kad dabar P. Pellegrinis „prezidento rūmuose darys tai, ko reikia R. Fico“.

„Kita Vengrija“

Nors Slovakijos prezidento pareigos yra didžiąja dalimi simbolinės, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, ratifikuoja tarptautines sutartis ir skiria aukščiausio rango teisėjus.

T. Koziako teigimu, P. Pellegriniui tapus prezidentu, R. Fico galėtų daryti įtaką teismų sistemai, o tai padėtų jam sustiprinti savo pozicijas.

„Slovakija gali tapti kita Vengrija“, – sakė T. Koziakas.

Vengrija vis dažniau nesutaria su Europos Sąjunga, pažeisdama teisinės valstybės principus ir trukdydama bloko pastangoms padėti Ukrainai.

Pasak T. Koziako, R. Fico jau ėmė pavyzdį iš Vengrijos, „mėgindamas perimti visuomeninės televizijos ir radijo kontrolę“.

Bratislavoje įsikūrusio Komenskio universiteto analitikė Aneta Vilagi naujienų agentūrai AFP sakė, kad R. Fico vyriausybė suteršė Slovakijos tarptautinę reputaciją. Padėtis tik pablogės, kai pasitrauks Z. Čaputova, teigė ji.

„P. Pellegriniui tapus prezidentu, šis naujas vyriausybės požiūris tik sustiprės, nes jai nebus atsvaros.“

P. Pellegrinis dar iki rinkimų demonstravo savo pritarimą vyriausybei, pasitelkdamas karo baimę kaip rinkimų kampanijos temą.

„Jis tvirtino, kad I. Korčokas siųstų… Slovakijos karius kovoti už Ukrainą“, nors pagal įstatymus prezidentas to daryti negali, sakė analitikė Darina Malova.

Pernai „Smer“ laimėjo visuotinius rinkimus su antikariniu naratyvu ir fraze „nė vienos kulkos Ukrainai“, žadėdama nutraukti šaliai karinę pagalbą.

„Tarptautinis požiūris į Slovakiją pablogės, nes P. Pellegrinis priima tokį naratyvą“, – AFP agentūrai sakė D. Malova.

„Slovakija bus vertinama labai neigiamai kaip ES ir NATO partnerė“.

Rusofilija

P. Pellegrinis nesureikšmino rinkimų poveikio užsienio politikai ir tvirtino, kad „mes ir toliau būsime tvirta ES ir NATO narė“.

T. Koziako manymu, pokyčių galima tikėtis retorikos forma.

„Nesitikiu galutinio nukrypimo Rusijos atžvilgiu. Tai įvyks tik deklaratyviu lygmeniu“, – pažymėjo jis.

„R. Fico turi kažką pasiūlyti mainais savo tvirtai prorusiškų pažiūrų rinkėjams, – tokios nuotaikos būdingos ir pačiam R. Fico. Manyčiau, kad iš jo galima tikėtis Rusijai palankių pareiškimų“, – teigė jis agentūrai AFP.

Slovakai yra vieni iš palankiausiai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusių Vidurio ir Rytų Europos piliečių.

Daugiau nei pusė analitinio centro „Globsec“ apklausos dalyvių teigė, kad dėl karo Ukrainoje kalti Vakarai arba Kyjivas, o analitikai dėl jų pozicijos kaltina socialinėje žiniasklaidoje skleidžiamą dezinformaciją.

Kaimyninėje Lenkijoje tokią nuomonę išsakė tik septyni procentai respondentų, o Čekijoje – mažiau nei ketvirtadalis, rašoma 2023 m. ataskaitoje.

Slovakijoje rusofilija turi ilgą istoriją. Austrijos-Vengrijos laikais Rusija buvo traktuojama kaip slavų gynėja, o daugelis slovakų vis dar jaučia nostalgiją komunistiniam režimui, kuris valdė ištisus dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo.

Pasak T. Koziako, P. Pellegrinis „nesureikšmina tokių prorusiškų nuotaikų“.

D. Malova jam pritarė: „P. Pellegriniui nerūpi nei karas, nei Rusija. Jam rūpi tik jo karjera.“