Smurto šaknys – patriarchaliniame pavelde
„Ukmergės rajono savivaldybė jau ne vienerius metus rodo pavyzdį, kaip reikėtų tvarkytis su smurto artimoje aplinkoje problema. Tiek kalbant apie glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kurio daugelyje savivaldybių vis dar trūksta, tiek teikiant pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, tiek ir dirbant su smurtautojais. Džiugu, kad turime tokių pavyzdžių. Labai norėčiau paraginti ir toliau tęsti pradėtus reikšmingus darbus, kurių rezultatai, galbūt, ir ne iš karto tampa apčiuopiami, tačiau yra būtini kuriant sveiką ir saugią mūsų visuomenės ateitį“,- gruodžio 1-ąją Ukmergės kraštotyros muziejuje vykusioje konferencijoje kalbėjo Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Konferencija, kurios tema – „Ar galime įveikti smurtą artimoje aplinkoje? Iššūkiai ir galimybės“, inicijavo bei organizavo Ukmergės rajono visuomenės sveikatos biuras (VSB) bei Lygių galimybių plėtros centras.
Tai vienas iš lapkričio 25-ąją – gruodžio 10 dienomis organizuojamų renginių, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris. Renginiai šia tema vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, Lietuvos Seimo narė V. Čmilytė – Nielsen.
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė V. Čmilytė – Nielsen apžvelgė smurto artimoje aplinkoje statistiką. Anot pranešėjos, labai svarbu yra pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms bei prevencija. Ji atkreipė dėmesį, kad ketvirtadalis gyventojų mano, jog moterims patinka smurtas ir dažnai jos pačios jį išprovokuoja. Todėl yra labai svarbu keisti tokias žalingas nuostatas.
Renginyje dalyvavusi Jungtinių tautų ekspertė Cheryl Thomas iš Jungtinių Amerikos Valstijų kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą tarp valstybės institucijų. Ch. Thomas du dešimtmečius dirba smurto artimoje aplinkoje problematikos bei prevencijos srityje. Ji teigė, jog labai svarbu, kad visi, su šia problema susiduriantys specialistai, būtų tinkamai paruošti. Viešnia pasidžiaugė, kad nuo 2011-jų metų, kai buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, padarytas didelis progresas. Ekspertė akcentavo, jog labai svarbu išgirsti aukas – būtent jų pastabos padeda pasiekti, kad sistema veiktų sklandžiai, padeda nustatyti trūkumus.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, smurtas socialinėje aplinkoje yra susijęs su patriarchaliniu paveldu, o ne su socialine atskirtimi. Ji pabrėžė, kad visų institucijų (policijos, teismo, prokuratūros, probacijos…), kurios spendžia šio reiškinio pasekmes tikslas turėtų būti tas pats – užtikrinti nukentėjusiojo asmens saugumą ir sutramdyti smurtautoją. M. Jankauskaitė sakė, kad labai svarbus tarpinstitucinis rezultatas bei tuo pačiu Ukmergės savivaldybę paminėjo kaip pavyzdį. „Daugelyje sričių jūs esate pionieriai ir padarote daugiau negu iš jūsų reikalauja įstatymas“, – kalbėjo pranešėja.
Smurto bei alkoholio vartojimo prevencines programas pristatė Vilniaus apygardos probacijos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininkė Eva Deveikytė. Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Agnė Gružauskaitė pateikė psichologinį smurtautojo paveikslą. Apie konkrečius gyvenimiškus atvejus bei iššūkius kalbėjo Smurtinį elgesį keičiančios programos vykdytojas Georgijus Smoliakas.
Daivos Zimblienės ir Astos Krogertienės nuotraukos