Snieglenčių čempionas A. Arlauskas: „Čiuožti nuo kalno gali ir vos vaikščioti pradėjęs vaikas“
Prieš atrasdamas savo svajonių užsiėmimą, Aras Arlauskas turėjo gerokai paprakaituoti – mokykloje jis išbandė visas įmanomas sporto šakas. Galiausiai pasirinko snieglentes, kurios Jaunimo olimpinių žaidynių dalyvį sužavėjo ekstremalumu. „Pašoki, paskrendi kokius 15 metrų, o tada jau žiūri, kaip nusileisti“, – televizijos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ juokiasi sportininkas.
Su snieglentėmis supažindino brolis
Vienas perspektyviausių Lietuvos žiemos sporto atstovų pasakoja, kad meilė snieglentėms – šeimos palikimas.
„Kiekvieną savaitgalį su broliu važiuodavome į Lietuvos rytus, Marijampolę. Pradėjau nuo lyguminių slidžių, bet nepatiko, nes niekas nepakelia į kalną. Po to perėjau prie kalnų slidžių, o netrukus – prie snieglenčių. Tad „užkabino” brolis“, – prisimena vaikinas.
Tuomet A. Arlauskui dar teko išsirinkti, ko tiksliai jis nori pasiekti – snieglenčių sportas dar skirstomas į kelias atšakas. Vaikinas pasirinko krosininko kelią.
„Kažkam Lietuvoje reikėjo palaikyti ir snieglenčių krosą, nes akrobatinio nuolydžio atstovų jau turime“, – TV laidoje sako snieglentininkas.
Be reakcijos lavinimo – nė iš vietos
Vienas didžiausių kroso mėgėjo iššūkių – naujų treniruočių trasų paieška. Šios privalo būti užtektinai plačios keturių ar šešių žmonių lenktynėms, be to, jose turi būti visų įprastų kliūčių: viražų, posūkių, gūbrių bei tramplinų. Tad, norint tapti geriausiu, būtina nuolat keliauti ir mokytis.
„Aukščiausio lygio trasos būna daugiau nei kilometro ilgio. Vidutinis greitis jose gali viršyti 60 km/h. Man labiausiai patinka tramplinai, nes pašoki, paskrendi kokius 15 metrų, o tada jau žiūri, kaip nusileisti“, – juokiasi A. Arlauskas.
Tiesa, visų pirma geras snieglentininkas lavina ne gebėjimą atlikti triukus, bet reakciją ir gebėjimą greitai įvertinti situaciją. Tad, anot jaunojo sportininko, tokios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios šakos kaip irklavimas, motokrosas ar skvošas – puikios treniruotės snieglentininkams.
Planuose olimpinės žaidynės ir kariuomenė
Po mokyklos baigimo A. Arlauskas laukia dviejų didžiulių iššūkių. Pirmasis – 2020 m. jaunimo olimpinės žaidynės, kurioms jis jau pradėjo ruoštis.
„Norėčiau užimti prizinę vietą. Tačiau olimpiečiai jau ir taip nugalėtojai“, – įsitikinęs sportininkas. Mokykloje žaidęs futbolą, tinklinį ir kvadratą, Aras džiaugiasi pagaliau atradęs savo vietą žiemos sporte: „Sportas man yra disciplina ir noras siekti užsibrėžtų tikslų“.
Kitas snieglentininko tikslas – kareivio duona, mat kitąmet vaikinas kariuomenėje pratęs asmeninį tobulėjimą.
Ragina tikslų siekti iš visų jėgų
„Lietuvos mokyklų žaidinių“ sportininkams A. Arlauskas pataria jau kaip kelis kartus geriausiu slidininku pripažintas atletas – jei rasite savo nišą, įdėsite visas jėgas, sportas atsilygins pergalėmis.
„Su lenta galima pradėti važinėti kai tik vaikas ima vaikščioti – dvejų ar trijų metų. O penkerių ar šešerių vaikai jau patys daro triukus. Tad, jei turite tikslą tapti sportininkais, nepasiduokite ir tikrai viską padarysite“, – tvirtina snieglentininkas.
Daugiau apie snieglenčių sportą A. Arlauskas pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai galės išmokti pačią pirmą slidinėjimo pamoką, o laidos pabaigoje stebėti kaip vedėjas Mindaugas Ponomariovas–Ozis su olimpiete Monika Povilaityte kovojo unikaliame sporte – greitajame apsipirkinėjime.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos.
