Socialdemokratai pasisako už moterų kvotas politikoje
Nei Europos Sąjungoje (ES), nei Lietuvoje iki šiol lyčių lygios galimybės nėra įgyvendintos. Lietuvoje valdymo ir sprendimų priėmimo sferoje egzistuoja lyčių disproporcija. Nepaisant to, Lietuvoje dauguma politikų pasisako prieš lyčių kvotas, kaip laikiną priemonę lyčių pusiausvyrai kurti vadovavimo sferoje. Politikoje lyčių lygybės pusiausvyrai atkurti egzistuoja du keliai –įstatymų leidyba ir visuomenės švietimas. Tačiau šios priemonės Lietuvoje neveikia. Seime atmetami lyčių lygybę, lygias galimybes, žmogaus teises ginantys įstatymai. „Ar Lietuvos moterims reikia demokratijos?“ – apie tai šiandien Seime buvo diskutuojama Seimo narės, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės, prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės surengtoje spaudos konferencijoje.
„Politikai turėtų bendradarbiauti su mokslininkais, nes tik mokslininkai tiria realią žmonių padėtį, pažiūras, į kurias turėtų atsižvelgti politikai. Lietuvoje yra 141 Seimo narys, iš jų – 34 moterys. Remiantis 2014 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybės vadovybėje iš 14 ministerijų yra 4 moterys, iš 32 viceministrų – 8, iš 14 ministerijų kanclerių – 6 moterys. 30 proc. moterų sudaro visų ministrų, viceministrų patarėjų. Seime iš 15 komitetų vadovų yra 4 moterys. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2014 m. moterys sudarė 39 proc. visų vadovų, 2015 m. pradžioje moterys sudarė 32 proc. visų diplomatinių atstovybių vadovų, 2015 m. į savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys ir 1110 vyrų. Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje valdymo ir sprendimų priėmimo sferoje egzistuoja lyčių disproporcija,“ – įsitikinusi Seimo narė prof. M.A. Pavilionienė.
Pasak Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros profesorės Irenos Zaleckienės, moterų diskriminavimo politikoje nėra, tačiau „pačios visuomenės požiūris yra diskriminuojantis“. Tokios išvados buvo padarytos atliekant Europos Komisijos remiamą projektą „Įsipareigojimas demokratijai, didinant moterų politinį dalyvavimą“. Pagrindinė projekto idėja – pažvelgti, koks yra Lietuvos įvairių socialinių grupių atstovų požiūris į moteris ir jų politinį dalyvavimą. Projekto tikslas – išsiaiškinti ar moterims Lietuvoje reikalinga demokratija.
„Tyrimas atskleidė, jog moterų psichologinė sankloda nėra tinkama politikuoti, nes „jos nesugeba valdyti emocijų“. Vyrais politikais pasitikima labiau, nes „lietuviškos tradicijos vis dar išlikusios – vyrai geresni vadovai“. Lietuvoje viskas gerai, kadangi „situacija per 25 metus pagerėjo: turime aukščiausio lygio politikes (Prezidentę, Seimo pirmininkę, ministres)“, – tyrimo rezultatus apžvelgė edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros profesorė I. Zaleckienė.
„Moterys Lietuvoje sudaro 54 proc. gyventojų. Ar galime apie demokratiją kalbėti, jei 54 proc. gyvena ne demokratijos sąlygomis?“ – konferencijoje klausė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė. „ES lygiu labai daug dėmesio skiriama tam, kad moterų proporcingas atstovavimas ES Parlamente būtų užtikrintas. Kiekvienų rinkimų rezultatai rodo, jog palaipsniui moterų skaičius EP sudėtyje didėja ir artėja prie 40 proc. ribos. Lietuvoje tendencijos visiškai priešingos. Lietuvos lyčių lygybės indeksas vis žemėja. Apie tai byloja Lietuvos delegacijos EP parlamente sudėtis: 2004 m. – 46,2 proc., 2009 m. – 25 proc., 2014 m. – 9 proc. Šalyse, kuriose apie kvotas negalvojama, paliekama savaiminiam procesui, progreso tikėtis nereikia, turėsime tik regresą. Tad moterų kvotų Lietuvos politiniame gyvenime klausimas turi būti sprendžiamos“, – įsitikinusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. M. Jankauskaitė.
