Socialinėms problemoms spręsti – daugiau sutelktumo

Praėjusį penktadienį aptarti „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas užtikrinant socialinį saugumą vaikams augti šeimose“ pasitarimų, kurie vyko visose Klaipėdos rajono seniūnijose, rezultatai. Baigiamajame pasitarime dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė, Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius ir Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.

Kaip sakė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, jau seniai buvo ieškoma būdų, kaip efektyviau užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą socialinės paramos srityje, − nes, regis, yra sukurtas institucijų tinklas, dirba nemažai darbuotojų, kuriamos ir įgyvendinamos programos, tačiau efektyvumo vis dar trūksta.

Lankantis seniūnijose ir bendraujant su seniūnais, seniūnijų ir mokyklų socialiniais darbuotojais, policijos, Visuomenės sveikatos biuro, Psichologinės pedagoginės tarnybos, medicinos punktų ir kitų institucijų atstovais ieškota priežasčių, kodėl kartais darbas su socialinės rizikos šeimomis vyksta ne taip efektyviai kaip norėtųsi, kodėl tokių šeimų nemažėja, kodėl ne visos institucijos visada disponuoja ta pačia informacija apie šeimą ir ne visada veikia sutelktai ta pačia kryptimi.

Pasitarime savo mintis išsakydami atsakingų skyrių vedėjai diskutavo, ko reiktų, kad socialinė pagalba būtų teikiama kompleksiškai, − nuo socialinės aplinkos tyrimo iki kryptingų priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju.

Kas yra vaiko nepriežiūra? Kas ją pirmiausia turi pastebėti, analizuoti, įvertinti? Juk būtina ne tik gelbėti, bet ir šalinti priežastis, dėl ko šeima ir joje augantys vaikai atsidūrė situacijoje, kuri veda prie socialinės atskirties. Kokia turi užsimegzti grandinė nuo šeimos gydytojo iki policijos pareigūno, − kad parama šeimai ir vaikui būtų užtikrinta efektyviai? Aptarti atvejai, kada institucijos turi išnaudoti savo vidinius resursus problemai šalinti (pavyzdžiui, mokyklų vaiko gerovės komisijose), o kada turi įsikišti Vaiko teisių apsaugos skyrius ar netgi policija.

Aptartas ir psichologinės pagalbos teikimo klausimas, − diskutuota, koks turi būti psichologo vaidmuo institucijoje ir bendruomenėje.

Pasitarimo dalyvių nuomone, seniūnijų socialinis darbuotojas, dirbdamas tik su socialinės rizikos šeimomis, dažniausiai tik prižiūri, kad būtų užtikrintas būsto, šilumos ir maisto poreikis, „gesina gaisrus“. Seniūnijų socialiniai darbuotojai pavaldūs seniūnams, todėl reiktų atsižvelgti ir į seniūnų, kaip visos seniūnijos veiklos organizatorių, atsakomybę. O gal būtų geriau, jei seniūnijų socialiniai darbuotojai būtų pavaldūs Socialinių paslaugų centrams? Reikia platesnio ir gilesnio požiūrio į socialines problemas, todėl būtina stiprinti prevencinio darbo sritį, specialistų kompetencijas, organizuoti komandinį darbą ir įtvirtinti visų institucijų ir atsakingų specialistų atskaitomybę.

Pritarta, jog reikia sudaryti rašytinį komandinio darbo planą, ne rečiau kaip kas tris mėnesius organizuoti tarpinstitucinius pasitarimus seniūnijose, kur atsakingi specialistai teiktų ataskaitas apie numatytų priemonių vykdymą.

Nutarta „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas užtikrinant socialinį saugumą vaikams augti šeimose“ pasitarimų rezultatus aptarti platesniame rate ir siūlyti sukurti tvarko aprašą.

***

Priekulės seniūnijos gyventojos Gražinos Meškauskienės penkių asmenų šeima ilgus metus gyveno nuomojamame būste, o dėl elektros instaliacijos gedimo kilus gaisrui savininkas nutraukė nuomos sutartį, tad sunkiai besiverčianti ir kitų socialinių problemų kamuojama šeima praeitų metų balandžio mėnesį turėjo išsikelti. Kito būsto šeima nebuvo numačiusi, rasti pastogę savarankiškai buvo per daug sudėtinga.

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė kartu su šeimai padedančia socialine darbuotoja Reda Kučinskiene nutarė ieškoti galimybių Jokšų kaime esančiame 4 butų pastate pabandyti suremontuoti neturintį šeimininkų, irgi gaisro nuniokotą butą, kad Gražinos ir Ernesto šeima turėtų pastogę ir bent minimaliai tinkamas sąlygas savo sūnums.

Šeima verčiasi iš socialinės pašalpos, tad jokių asmeninių lėšų neturėjo. Seniūnija skyrė medienos pakeisti lubų sijoms, buvo teiktas prašymas savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijai dėl vienkartinės paramos, gavus 204 eurus imta žvalgytis pigesnių medžiagų ir priemonių. Parduotuvė „AR Šiauliai‘‘ sutiko skolon teikti statybines medžiagas, už jas šeima sumokės palaipsniui.

Būstą padėjo remontuoti seniūnijos darbuotojai, entuziastingai darbavosi šeimos nariai − vyresnieji vaikai ir tėvai. Būsto remontas truko 2 mėn. Dabar į šiuos namus miela užsukti – tvarka ir švara kaip pavyzdingoje šeimoje, nieko netrūksta.

Džiaugiamės, kad bendromis pastangomis prisidėjome prie šeimos gerovės kūrimo, sugrąžinome viltį ir tikėjimą, galimybę būti lygiaverčiais bendruomenės nariais, pajusti namų šilumą bei suprasti, kad seniūnija ir joje dirbantys socialiniai darbuotojai linki šeimai darnos bei vienybės.

***

Priekuliškė Vida Lūžienė nutrūkus nesėkmingai santuokai liko su penkiais vaikais ir sunkiai sergančia, slaugoma mama. Gausi šeimyna glaudžiasi mamos dviejų kambarių būste. Trys vyresnieji mokosi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, o dvi ikimokyklinukės auga namuose.

Rekomendavus darbo biržai Vida rudenį du mėnesius dirbo seniūnijoje. Čia netrukome pastebėti, kad moteris yra darbšti, geba atlikti įvairius ūkiškus darbus, savarankiškumo ir darbštumo moko savo vaikus. Vyriausias sūnus yra didžiausias mamos pagalbininkas, rūpinasi malkų ruošimu krosniai kūrenti, atlieka įvairius smulkius darbus namų ūkyje.

Vida yra nuoširdi, atvira, visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą, esant bėdai pati ištiesia pagalbos ranką kitiems, todėl kai praėjusių metų gruodžio mėnesį Priekulės katalikų bažnyčioje parapijiečiai labdarai paaukojo 240 eurų, vieningai nuspręsta perduoti juos stokojančiai, bet stipriai ir darniai Vidos Lūžienės šeimai. Seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė kartu su seniūnijos darbuotojais  nupirko ir nuvežė  statybines medžiagas kambarių remontui. Vida dalyvavo parenkant  tapetus,  o kambarius šeima remontavo savarankiškai. Džiaugiamės, kad bendromis pastangomis su parapijos klebonu Viktoru Aču suteikėme džiaugsmo šiai šauniai šeimai.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė