Socialinės apsaugos ir darbo ministras susitiko su Socialinių įmonių asociacijos atstovais
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kovo 2 dieną ministerijoje priėmė Socialinių įmonių asociacijos, vienijančios 14 socialinių įmonių, atstovus. Susitikimo metu asociacijos vadovė Ilona Tarvydienė išsakė susirūpinimą dėl neaiškios socialinių įmonių ateities, atsisakius teikti Seimui ministerijos parengtą socialinių įmonių įstatymą.
Asociacijai kelia nerimą atskirų politikų iniciatyvos sugriauti 11 metų kurtą socialinių įmonių sistemą. Asociacijos vadovė nusistebėjo keistais pasiūlymais išvaryti neįgaliuosius, dirbančius socialinėse įmonėse, į kažkokią „atvirą“ darbo rinką. Žmonės patirs psichologinę traumą, kadangi turės palikti įmones, kuriose jie dirba, ieškotis naujų darbo vietų. Viešojoje erdvėje pasirodęs siūlymas taikyti „krepšelio“ pagalbos modelį, kuris turėtų eiti paskui kiekvieną sunkumus darbo rinkoje patiriantį asmenį, asociacijos nuomone, yra nepriimtinas tiek iš moralinės, tiek iš finansinės pusės. Lėšų poreikis vieneriems metams socialinėms įmonėms yra 23 mln., o darbingo amžiaus neįgaliųjų yra daugiau kaip 160 tūkst. Paskirsčius šią sumą į „krepšelius“, gautume apie 140 Eur per metus. Už šią sumą negalima suteikti jokių kokybiškų paslaugų.
Asociacijos atstovai išsakė nuomonę, kad valstybė galėtų kurti alternatyvias sistemas, kaip pilotines, kurios spręstų žmonių, patiriančių sunkumų įsidarbinant, problemas. Ir tik išbandžius, kaip jos veikia, priimti sprendimus šioje srityje. Taip pat asociacijos atstovai išsakė nuomonę, kad naujų sistemų kūrime turėtų dalyvauti žmonės, kurie turi reikiamas tokiam darbui kompetencijas.
Atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką vizija
Į klausimą, ar valstybė turi viziją neįgaliųjų ir kitų atskirtį patiriančių asmenų integracijoje į darbo rinką, ministras atsakė, kad kol kas jos nėra. Naują koncepciją planuojama kurti Seime. Problema yra ne tik socialinių įmonių sistemoje, bet ir visoje neįgaliųjų asmenų integracijos sistemoje, pradedant nuo švietimo. Koncepciją planuojama kurti horizontaliai, sprendžiant klausimus, susijusius su darbo rinka, ir vertikaliai, sprendžiant visas integracijos problemas švietime, pasiruošime darbo rinkai, darbo galimybes tiek finansiškai apsaugotose darbo vietose, tiek visiškai įprastose.
L. Kukuraitis sutiko, kad tai yra milžiniškas darbas. Turinčius negalią žmones užauginus „uždaroje“ švietimo sistemoje, negalima tikėtis, kad jie sėkmingai susiras darbus vadinamoje „atviroje“ darbo rinkoje. Todėl žiūrėti plačiau į neįgaliųjų ir kitų atskirtį patiriančių grupių integraciją yra būtina. Taip pat ministras pažymėjo, kad yra tikslas sukurti daugiau formų, kaip neįgalusis galėtų įsilieti į darbo rinką (šiuo metu yra tys formos: visiškai įprastoje įmonėje, socialinėje ar neįgaliųjų socialinėje įmonėje ir įsidarbinant pagal užimtumo rėmimo programą).
Tokią koncepciją kuriantys Seimo nariai nori, kad nauji įstatymai pradėtų pilnai funkcionuoti jau nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Kuriant naują viziją, dalyvautų Ūkio, Švietimo ir mokslo, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Kaip sakė L. Kukuraitis, posėdžiai turėtų būti vieši, asociacijos galėtų teikti pasiūlymus, dalyvauti diskusijose. Geroji socialinių įmonių patirtis, taip pat patirtis kuriant socialinių įmonių įstatymą turėtų būti panaudota kuriant apsaugotų darbo vietų koncepciją – tai, ministro nuomone, taip pat turi būti naujoje neįgaliųjų ir kitų atskirtį darbo rinkoje patiriančių asmenų integracijos vizijoje.
Susitikimo dalyviai sutiko, kad socialinę atskirtį patiriančių grupių didesnė integracija yra pagrindinė užduotis. Tačiau asociacija išreiškė nepritarimą metodams, kuriais stengiamasi šį uždavinį išspręsti. Ministras sakė, kad jam nepatinka retorika ir problemos demonizavimas viešojoje erdvėje. Jis pakvietė įmones į konstruktyvų dialogą, prisidėti prie naujos koncepcijos kūrimo savo ekspertiškumu. Ministro teigimu, svarbu, kad verslui būtų sukurti įrankiai, leidžiantys labiau prisidėti sprendžiant socialines problemas.
