Socialinio emocinio ugdymo problemos ir bendradarbiavimo perspektyvos aptartos kartu su kauniškiais
Šį antradienį Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Kauno miesto delegacija. Svečiai domėjosi, kaip Klaipėdos rajone įgyvendinamos socialinio ir emocinio ugdymo programos bei dalijosi gerąja patirtimi. Sudalyvavę seminare Klaipėdos rajono švietimo centre, apsilankė Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje ir J. Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje.
Susitikime dalyvavo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, šios skyriaus vyr. specialistės Genovaitė Jurevičienė ir Irena Barbšienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.
Iš Kauno miesto atvyko įvairių institucijų atstovai, dalyvaujantys Smurto prieš vaikus prevencijos darbo grupėje: Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas, Švietimo skyriaus vyr. specialistai Jurgita Česnulevičienė ir Kęstutis Navickas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Sigita Šimkienė, Kauno apskrities policijos komisariato atstovai Bronius Palšis ir Jūratė Stukienė, VšĮ Šeimos santykių instituto šeimų konsultantė Živilė Baronienė, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė Rasa Šerpytienė.
Susitikimo iniciatyva kilo būtent iš kauniškių, iš Švietimo skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Česnulevičienės, kuri, sužinojusi, kad Klaipėdos rajonas turi didelį įdirbį, taikydamas socialinio emocinio ugdymo programas, nusprendė pasiūlyti suorganizuoti išvyką į Klaipėdos rajoną.
Anot Kauno atstovų, galbūt tai būtų pirmas žingsnis, kuriant socialinio emocinio ugdymo gerosios patirties keitimosi tinklą Lietuvoje, − kad darbas būtų kuo produktyvesnis ir kad būtų kryptingai įtraukta kuo platesnė visuomenės dalis.
Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pristatė Klaipėdos rajoną ir pagrindinę informaciją apie švietimo įstaigų tinklą, Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė išsamiai papasakojo, kaip Klaipėdos rajone nuosekliai jau 10 metų vykdomos socialinio ir emocinio ugdymo programos, kiek yra pasiekta, kokios mokyklos ir kaip jas taiko. Pagal Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies pakeitimo projektą mokyklos turės ne tik integruoti socialinį emocinį ugdymą į įvairius dalykus, bet ir skirti po 1 savaitinę valandą konkrečios programos įgyvendinimui.
Svarbi pradžia buvo visų mokyklų vadovų pasirašytas Socialinio emocinio ugdymo memorandumas „Mums rūpi kiekvienas vaikas“. Jį pasirašę mokyklų vadovai įsipareigojo šio dokumento laikytis ir taikyti savo ugdymo įstaigose per įvairias programas. 2008 m. pradėta nuo LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelių“ programos, šiuo metu jų įgyvendinama dar daugiau. Iš tiesų daugelyje mokyklų, kur šios programos vykdomos, situacija yra labai pagerėjusi, tačiau, anot pranešėjos, labai daug priklauso nuo mokyklų vadovų požiūrio ir nuo tikėjimo šio darbo tikslingumu ir sėkme. Tose mokyklose, kur vadovai atsakingai vertina darbą, įtraukia visą mokyklos bendruomenę ir tėvus, rezultatai yra geri.
Klaipėdos rajone ieškoma vis daugiau būdų ir priemonių, kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Apie patirtį organizuojant tarpinstitucinį darbą su socialinės rizikos šeimomis pasakojo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. Rezultatų jau yra – seniūnijose periodiškai organizuojami įvairių institucijų specialistų bendri pasitarimai, pagerėjo ir atskaitingumas.
Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kveckienė akcentavo, kad daug ką dar reikia tobulinti – nes pagal atliktus tyrimus tik apie 60 proc. mokinių jaučiasi saugūs mokyklose, apie 3 proc. turėjo minčių apie savižudybę (2008 m. tokių vaikų buvo tik 2 proc.). Svarbu yra stiprinti bendradarbiavimą, įtraukiant ir tėvus, gyventojų bendruomenes, nes nevyriausybinėse organizacijose dalyvaujančių gyventojų skaičius rajone nėra didelis. Bendruomenės per įvairių skyrių kuruojamas programas yra skatinamos dalyvauti tokiose veiklose, kurios būtų naudingos ir emociniam socialiniam vaikų ugdymui. Rajone organizuoti socialinio emocinio ugdymo užsiėmimai tėvams mokyklose, stengiamasi, kad užtektų psichologų etatų, tačiau dar daug ką reikia padaryti.
Vienas iš artimiausių realių darbų – tarpinstitucinės mobilios grupės steigimas, kuri vyktų į socialinės rizikos šeimas ir po darbo valandų, taip pat savaitgaliais.
Švietimo skyriaus vyr. specialistė pasakojo apie Vaiko gerovės komisijos, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, veiklą. Akcentuota, kad Klaipėdos rajone, seniūnijų seniūnai nelieka abejingi darbui su šeimomis, bendrų sprendimų paieškomis, užtikrinant vaikų teises ir bendrai dalyvaujant prevenciniame darbe.
Kauno miesto atstovai taip pat turėjo daug ką papasakoti iš savo patirties, − juolab kad dideliame mieste yra daugiau galimybių glaudžiau bendrauti ir su aukštųjų mokyklų specialistais, organizuoti tarptautinius renginius. Kauniškiai turi įsteigę Savižudybių prevencijos darbo grupę, kuri savo darbą ketina organizuoti Vokietijos pavyzdžiu ir jau daug yra nuveikusi, kad vaikų savižudybių skaičius Kaune mažėtų.
Vaikų saugumas, teigiama emocinė aplinka ugdymo įstaigose, − vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant teigiamų pokyčių švietimo sistemoje, taip pat ir platesniame kontekste – šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje. Todėl tiek Kauno miesto, tiek Klaipėdos rajono atstovai liko patenkinti susitikimu ir nutarė, kad tokių susitikimų reikia ir daugiau.
Visą Švietimo centro direktorės Ramutės Sirutienės pranešimą galiam peržiūrėti Savivaldybės interneto svetainėje klaipedos-r.lt skelbiamame straipsnyje.
