Socialinis darbas Lietuvoje: kitoks požiūris į žmogų ir jo gyvenimą

Galime atpažinti, kad mūsų visuomenėje vyrauja mąstymas, jog tik vienas žmogus yra atsakingas už viską, kas jam nutinka, o tam tikros gyvenime nutinkančios nesėkmės – tik jo asmeninės problemos. Vis tik, gyvename pasaulyje, kuris grįstas socialiniais ryšiais, tad su problemomis susiduriame santykyje su kitu asmeniu. Kitokį požiūrį į žmogų ir jo kasdienį gyvenimą Lietuvoje stengiasi pakeisti socialiniai darbuotojai.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinio darbo katedros vedėjos doc. dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai yra kitokio požiūrio į žmogų skleidėjai, kurie moko, jog žmogaus patiriamas problemas visada reikia aiškinti neatsiejant nuo jų visuomeninio konteksto, o atsakomybe už problemą ir jos sprendimą turi dalintis tiek žmogus, tiek visuomenė. „Mes, socialinio darbo specialistai, sakome, kad žmogus nėra problema, priešingai – yra problema jeigu egzistuoja toks požiūris, kuris stabdo socialinės gerovės pokyčius“, – teigia docentė.

Kasdieninis gyvenimas be sėkmės stereotipų

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Šiaurės Karolinos universiteto socialinio darbo profesoriaus, šeimų konsultanto, supervizoriaus Christopher Hall teigimu, mes, žmonės, egzistuojame santykiuose ir gyvenime pasineriame į tam tikrus visuomenėje nusistovėjusius modelius. Socialinis darbas, pasak profesoriaus, turi du pagrindinius tikslus bei padeda mums iškelti klausimą apie tai, kokia yra mūsų gyvenimo prasmė. Vienas iš pirminių socialinio darbo tikslų – padėti pastebėti gyvenime savaime suprantamus dalykus, kitas – kurti naujas galimybes ir gyvenimo gerovę.

Socialinių problemų pastebėjimas ir noras siekti geresnės gyvenimo kokybės yra tarsi ryšių tarp skirtingų dalykų atpažinimas ir supratimas, kaip mes socializacijos dėka suvokiame ir vertiname save. „Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms sukurti arba atkurti prasmę jų gyvenime, o tai nugali dominuojantį sėkmės suvokimą. Tik puikiai visuomenėje pripažintą darbą mokantis atlikti žmogus laikomas sėkmingu, tačiau asmuo gali būti sėkmingas ir būdamas puikus tėvas, draugas, mokytojas. Sėkmė nesiremia vien visuomenės nustatytomis normomis, bet gali kilti iš pačio asmens, jo santykių su kitais,“ – teigia socialinio darbo profesorius C. Hall, kuris reguliariai vizituoja VDU.

Misija – pastebėti paprastus žmones

Lietuvoje socialinis darbuotojas dirba su sunkiais atvejais, taip vadinamu – socialinių gaisrų gesinimu, kuomet dėmesys sutelkiamas į jau esamas problemas, o mažai dėmesio skiriama jų prevencijai ir socialiniai intervencijai. „Socialiniai darbuotojai turi daugiau dėmesio skirti kasdieniam žmonių gyvenimui ir užimti klausinėjančiojo, o ne aiškinančiojo gyvenimo tiesas, poziciją“, – ­teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja, Rasa Naujanienė ir priduria, kad socialinių darbuotojų, viena iš užduočių yra dirbti su visuomenėje egzistuojančiomis psichosocialinėmis problemomis, daryti jas matomas visuomenėje, įžvelgti struktūrines šių problemų priežastis bei skatinti visuomenės narių solidarumą.

VDU Socialinio darbo katedros dėstytoja, mokslų daktarė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė pasakoja, kad visuomenėje vis dar gajos sovietinės baimės, kad nuolat reikia kažko bijoti, kad mes esame gyvi tik ypatingomis progomis ar dienomis ir taip dėmesys nukreipiamas nuo kasdienybės. „Visi mes vieną dieną galime įkristi į duobę ir niekada nežinome, kas gali nutikti šiandien, rytoj, ar po metų, o socialinis darbuotojas ir yra tas asmuo, kuris ateina nutikus nelaimei bei padeda drauge savomis rankomis pagaminti kopėčias, kurios gelbsti išlipti iš susidariusių sunkumų“, – darbo specifiką iliustruoja mokslininkė.

Pagalba visai šeimai

Socialiniai darbuotojai, spręsdami šeimas užgriuvusias problemas, neretai, dėl laiko stokos ar darbo organizavimo kultūros, nuosekliai dirba tik su vienu šeimos nariu. Pasak J. Vyšniauskytės-Rimkienės, šeimos nėra linkusios noriai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, o specialistams bendraujant tik su vienu asmeniu iš šeimos, o ne su visais šeimos nariais, apsunkinamas darbas ir nejaučiamas tolimesnis progresyvumas.

JAV socialinio darbo profesoriaus Christopher Hall nuomone, jeigu iš šeimos dirbama tik su vienu asmeniu, padedama jam susidoroti su sunkumais ir jis vėl gražinamas – jis atsiduria toje pačioje situacijoje, kaip prieš socialinio darbo specialistų konsultacijas. „Jeigu socialiniai darbuotojai ketina padėti vienam iš šeimos narių, tuomet turi dirbti su visa šeima – visi turi keistis kartu su konkrečiu asmeniu, nes tik tuomet šeimoje kuriami nauji, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai“, – darbo svarbą su visa šeima įvardija JAV šeimų konsultantas C. Hall.

Vietoj lyginimo su kitais – savigarbos skatinimas  

Žmogaus orumas ir gerovė – vieni iš visuomenei svarbiausių aspektų, o padėti kiekvienam jaustis lygiateisiam  – taip pat vienas iš socialinio darbo uždavinių. „Jei neuždirbi daug pinigų, neturi puikaus darbo, šiuo metu turi problemų, nereiškia, kad esi prastesnis už kitus ir asmeninė savivertė dėl to neturi būti mažesnė, bet, deja, mūsų visuomenė turi didelių problemų su pasitikėjimu savimi ir pagarba vienas kitam“, – teigia VDU mokslininkė J. Vyšniauskytė-Rimkienė.

Svarbus ne tiek asmeninis pasitikėjimas, kiek gebėjimas užjausti save ir kitą žmogų. Anot JAV Šiaurės Karolinos universiteto profesoriaus, C. Hall, pasitikėjimas savimi dažnai pasireiškia savęs lyginimu su kitais, netgi savęs ar kitų teisimu. „Svarbu padėti kitiems žmonėms tapti labiau save užjaučiančiais – tuomet jie tampa mažiau susierzinę, išsisklaido pyktis ant pasaulio, o atsisakius nuolatinio noro lyginti save su kitais ir tapus labiau priimantiems, pradedame gyventi laimingesnį asmeninį gyvenimą ir geriau jaustis bendruomenėse bei visuomenėje“, –  įžvalgomis dalinasi Šiaurės Karolinos universiteto socialinio darbo profesorius C. Hall.

Lietuvos socialinio darbo teisinė kultūra

Lietuvoje vis dar kuriami socialinio darbo teisiniai pamatai. Šiuo metu šalyje jau yra įteisintos ir taikomos skirtingos paslaugų rūšis: savipagalbos grupės, individualus konsultavimas, darbas su šeima, darbas su grupėmis ir kt. VDU Socialinio darbo katedros vedėjos Rasos Naujanienės teigimu, tai tik teisinės užuomazgos, kurios yra labai fragmentuotos. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasak mokslininko ir socialinio praktiko Christopher Hall, 87 proc. visų konsultavimo paslaugų pasiūlos sudaro klinikinių socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos. Kitaip nei Lietuvoje, JAV socialiniai darbuotojai turi tvirtą teisinį užnugarį.

Lietuvoje vykdomi ir įvairūs projektai, trunkantys kelis metus, tačiau jiems pasibaigus, dažnai baigiasi ir problemų sprendimo būdų ieškojimas, strategijų kūrimas ir įgyvendinimas. Šalyje taip pat nuvertinama ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, todėl profesionalūs socialiniai darbuotojai neskuba tapti jos nariais. „Daugelis mano, kad tai laiko ir pinigų švaistymas, tačiau narystė šioje asociacijoje – būtinybė, nes tik taip būtų galima įgyti ne tik tvirtesnį teisinį, bet ir politinį socialinio darbo pagrindą Lietuvoje“, – specialistų jungimosi į bendrą asociaciją svarbą pabrėžia docentė Rasa Naujanienė.

VDU mokslininkės teigimu, socialinis darbas Lietuvoje yra jauna, vos antrą dešimtį skaičiuojanti profesija ir akademinė disciplina, kurios darbo kultūra vis dar formuojasi, tačiau socialinis darbas mūsų šalyje pamažu, bet užtikrintai įgauna vis svarbesnį vaidmenį.