Sodeliečiai keliavo Žemaitijos istorijos takais
Keliauti yra visada smagu, nes kiekviena kelionė palieka neišdildomą įspūdį. Rašė rašytojas Antuano de Sent – Egziuperi.
Taigi ankstų liepos 6- osios rytą autobusu išvykome į Žemaitijos tyrinėjimo kelią.
Autobuse Sodelių seniūnaitijos seniūnaitis Valentinas Sarapas pasidžiaugė, kad taip gausiai visi susirinko į kelionę, bei palinkėjo saugios kelionės. Sodelių kaimo bendruomenė dalyvauja Lietuvos Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2019“ ir stengiasi saugūs būti ne vien savame krašte, bet ir keliaujant. Kad kelias neprailgtų buvo surengta viktoriną „Mes keliaujam“, kurios metu visi galėjo parodyti išmonę ką žino apie Žemaitiją ir saugų eismą. Geriausiai atsakiusiems į klausimus buvo įteiktos saugaus eismo priemonės – liemenės. Neliko be dovanų ir kiti – gavo atšvaitus.
Ir štai po ilgos kelionės pasiekėme Plungę. Pirmiausia susipažinome su Plungės dvaru. Plungės dvaro sodyba užima net 58,3 ha parko ploto. Yra išlikę dešimt paminklinių statinių. Išliko Mykolo Oginskio centriniai rūmai, žirgyno statinys. Plungės dvaro valdytojai dažnai keitėsi.1806 metais dvaras buvo parduotas Platonui Zubovui, o vėliai jis dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kunigaikštis tęsė Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis. Šie rūmai – vieni iš gražiausių XIX a. architektūrinių statinių Lietuvoje. Dėl didingumo ir grožio kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai vadinami ,,Žemaitijos Versaliu“. Rūmus supa parkas. Šiuose rūmuose dabar yra įkurtas dailės muziejus. Susipažinome ir mes su įvairių dailininkų meno kūriniais. Ypač patiko medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus meno kūriniai, kalvininkystės meistro Vytauto Jaručio darbai. Jaunieji kelionės dalyviai dvare išbandė interaktyvias pramogas.
Plungėje aplankėme ir vieną didžiausių Lietuvos bažnyčių Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, bei Plungės Lurdą, kurio grota sumūryta 1908 m.
Vėliau keliavome į Plokščius, kur mus sugrąžino į praėjusio amžiaus septintą – devintą dešimtmečius. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Dabar bazėje įkurtas vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus. Muziejuje pateikiama medžiaga apie sovietinė branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų ir kitų ginkluotės rūšių pavyzdžiai. Pamatėme raketos paleidimo šachtą.
Užsukome ir į Žemaitijos sostinę Telšius – miestą ant septynių kalvų. Ekskursiją po Telšius pradėjome nuo turgaus aikštės, prie skulptūros – bokšto su laikrodžiu ir lokiu bokštelio viršūnėje, stabtelėjome prie Rotušės šulinio, kurio kampuose įsitaisiusios. Šioje aikštėje buvo ir daugiau įdomių skulptūrų: skulptūra – žaidimas, kurią judinant, metalinį kamuolį galima paridenti per pagrindinius miesto objektus, skulptūra ,,Skalikas“, ,,Žemaitijos gaublys“. Gidė papasakojo, kad Telšiuose matome daug žydiškos architektūros, nes kažkada daugumą miestiečių sudarė žydai. Grožėjomės išlikusia sena gatvele su raudonų plytų namu.
Labai didelį įspūdį padarė vienoje iš septynių miesto kalvų – Insulos šlaite „Didžioji Žemaičių siena“, nusidriekusi palei Katedrą, kurioje sužymėti svarbiausi Žemaitijos įvykiai: mūšiai, žymiausios įvykių datos, Krikštas. Klausydami gidės pasakojimo nepastebėjome, kaip atsidūrėme prie paminklo, skirto Durbės mūšio pergalės dienai paminėti. Pasigėrėjome vaizdu į Masčio ežerą, kurio krante įrengtas puikus amfiteatras.
Prie Katedros gidė mums parodė įdomų meno kūrinį – miesto planą, pritaikytą akliesiems. Tai vienos dailės akademijos studentės darbas. Greta – biblioteka kultūros centras ir teatras. Priešais jų duris bareljefiniai rankų ženklai grindinyje, o ant sienos 23 varpų karilionas, kurio turėjome galimybę paklausyti.
Telšių Katedra. Tai įspūdinga bažnyčia, pavadinta Šv. Antano Paduviečio vardu. Pirmiausia apžiūrėjome labai gražias katedros duris, kuriose dailininkas Romualdas Inčirauskas pavaizdavo krašto krikščionybės ir kultūros istoriją. Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje yra septyni altoriai, du iš jų yra centriniai. Antro aukšto centrinis altorius skirtas Šv. Antanui. Šv. Antano paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Aplankėme Katedros požemius. Čia palaidoti trys Telšių vyskupai: J.Staugaitis, V.Borisevičius, P.Ramanauskas. Pasigėrėję Telšiais, sėdome į autobusą ir pasukome link namų.
Bet visų laukė dar viena pareiga. 21 val., Smilgiuose kartu su Smilgių bendruomene ir su visu pasauliu sustojome giedoti tautišką giesmę.
Keliaudami pro langus matėme Lietuvos pakelės miškus ir žalias pievas. Galvoje mintys apie naujus darbus, rūpesčius ir naujas keliones.
Už galimybę geriau pažinti Žemaitiją, jos istorija, ir tariame paprastą, bet nuoširdų AČIŪ iš Sodelių kilusiai gidei, Daivai Mulevičienei, kuri mus lydėjo kelionės metu, ir padėjo geriau pažinti Žemaitijos kraštą. Ačiū vairuotojams už kantrybę. Dėkojame Smilgių bendruomenei, su kuria netikėtai kartu giedojome tautišką giesmę. Ačiū visiems ekskursantams – už puikią nuotaiką.
