„Sodra“: VDU augimas 2023 m. leido apie 12 proc. išaugti ir senatvės pensijoms
Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Jos teigimu, paskutinį praeitų metų ketvirtį atlyginimai, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų, tuo metu pajamos „į rankas“ augo 122 eurais.
„Nuo metų vidurio darbo pajamos augo sparčiau nei metinė infliacija. Nepasitvirtino nuogąstavimai, kad dėl ekonominių krizių ar karo pasekmių į metų pabaigą augimas gali sulėtėti. Pastarųjų kelerių metų tendencija, kai kiekvienais metais gyventojų darbo pajamos didėjo vidutiniškai po 12–13 proc., išsilaikė ir 2023 metais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.
„Didėjant darbo pajamoms, didėja ir išmokos. Ir pernai senatvės pensija padidėjo 12 proc.“, – pridūrė ji.
Ji taip pat priminė, kad minimali mėnesinė alga (MMA) augo 15,1 proc. nuo 730 eurų iki 840 eurų, tuo metu VDU, nuo 1844 iki 2060 eurų.
Taip pat, anot jos, lyginant 2023 m. lapkritį su 2022 m. lapkričiu smarkiai išaugo ir kitos išmokos. Vienos dienos ligos išmoka padidėjo 13 proc., vaiko priežiūros išmoka išaugo 17 proc., nedarbo išmoka – 15 proc., motinystės išmoka – 18 proc., o tėvystės išmoka – 4 proc.
Daugiausiai uždirbančių atlyginimai augo lėčiau
Taip pat K. Zitikytė teigė, kad sparčiausiai – 15,9 proc. augo atlyginimai statybose sektoriuje. Visgi, anot jos, atlygis šiame sektoriuje, 1480 eurų „ant popieriaus“ ir apie 970 eurų „į rankas“, išlieka mažesnis nei vidutinis. Tuo metu aukštų pridėtinių veiklų atlyginimų augimas nesiekė vidurkio – profesinėje ir mokslinėje, techninėje veikloje – 10,5 proc., finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc., o informacijos ir ryšių veikloje – 8 proc.
„Poveikį šiems sektoriams (statybos ir gamybos – ELTA) ir spartesniam darbo pajamų augimui darė 15 proc. didinta MMA. Šiuose sektoriuose didesnė dalis dirba už minimalų atlyginimą. Ir vidutinės pajamos šiuose sektoriuose į rankas dažnai nesiekia tūkstančio eurų“, – aiškino analitikė.
„Šiuose sektoriuose (aukštos pridėtinės vertės – ELTA) pajamos augo lėčiau, nei ankstesniais metais, kai augo 18 ir 13 proc. Tiek kukliau didėjo dirbančiųjų pajamos. Jos vis tiek išliko didžiausios visoje rinkoje“, – pridūrė ji.
„Sodros“ atstovė kaip spartų išskyrė 13,1 proc. siekusi švietimo sektoriaus ir 12,2 proc. sveikatos priežiūros sektorių darbuotojų atlygio augimą.
Ji paminėjo, kad lėtesnis atlyginimų augimas – 9 proc. pastebimas ir Vilniaus mieste, kur 2023 m. lapkričio mėn. vis dar vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1432 eurus per mėn., o likusioje Lietuvoje – 1044 euro. Vis dėl to, likusioje Lietuvoje atlygiams augant 11,7 proc., o mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse – 12,2 proc., atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų savivaldybių sumažėjo nuo 46,9 proc. iki 43,4 proc.
„Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir likusios Lietuvos šiek tiek sumažėjo. Ir tai paremta tuo, kad Vilniuje darbo pajamos augo šiek tiek lėčiau. Tiesa, jeigu verstume viską į rankas, Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau“,– sakė K. Zitikytė.
Taip pat, „Sodros“ duomenimis, daugiausiai uždirbama Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono savivaldybėse. Tuo metu mažiausiai – Radviliškio, Pakruojo, Vilkaviškio, Kupiškio, Šalčininkų rajonų savivaldybėse.
10 savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos didžiausios vidutinis atlyginimas į rankas siekia 1 254 eurai, 10 savivaldybių, kur pajamos mažiausios – 964 euro į rankas, tai 30 proc. arba 290 eurų skirtumas.
Bendras apdraustųjų skaičius – didesnis nei 2022 m., bet padaugėjo vyriausių nedarbo išmokos gavėjų
Kaip pateikė K. Zitikytė, apdraustųjų skaičius 2023 m. pabaigoje buvo 0,9 proc. arba 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Pasak jos, pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista, visgi 2022 m. šis skaičius siekė 38 tūkst.
Pasak „Sodros“ atstovės, 2023 m. ketvirtą ketvirtį 2 proc. arba 4,5 tūkst. asmenų sumažėjo dirbančiųjų prekyboje ir 1,9 proc. arba 4,5 tūkst. – apdraustojoje gamyboje. Beveik 10 proc. sumažėjo dirbančiųjų medienos gamyboje, 9,4 proc. drabužių siuvime, o baldų gamyboje – 7,4 proc.
Taip pat analitikė pastebėjo, kad nuo 9,2 tūkst. iki 10,2 tūkst. išaugo asmenų, gaunančių nedarbo išmoką, kuriems virš 60 metų.
„Matome, kad tokio amžiaus žmonės dar nesitraukia iš darbo rinkos, vis dėlto praradę darbą jo ieško ilgiau nei jaunesni darbuotojai – apie šešis mėnesius“, – komentavo K. Zitikytė.