„Šokdami į tėvų klumpes“ atsidūrė Liuksemburge

Birželio 7 dieną Rūdiškių (Trakų raj. savivaldybė) bibliotekoje įvyko socialinės pedagogės edukologės, teisininkės ir visuomenininkės Ritos Virbalienės fotografijų parodos „Liuksemburgas“ pristatymas, jame dalyvavo vyresniųjų klasių gimnazistai. Ši diena sutapo su gimnazijoje vykdoma visuotine atvirų durų diena „Šok į tėvų klumpes“, tad gimnazistams teko suderinti, rodos, nesuderinamus dalykus – „pasimatuoti“ bibliotekininko profesiją ir kartu susipažinti su viena iš turtingiausių Europos valstybių – Liuksemburgu.
Tarp didžiosios Vokietijos ir didingos Prancūzijos įsiterpusios mažytės Liuksemburgo valstybės plotas tik 2 600 km2, automobiliu išilgai per šalį galima pervažiuoti per pusvalandį, skersai – kiek daugiau nei valandą, na, o pėsčiomis pereiti iš vieno galo į kitą galima per dieną.
Įdomu tai, kad Didžiosios Hercogystės sostinė, Liuksemburgo miestas, išaugo iš senosios pilies, pastatytos ant romėnų tvirtovės griuvėsių. Šalis garsėja pilimis ir tvirtovėmis, puikiais paplūdimiais, plienu bei bankais ir puikiais desertais – tartaletais, spurgomis ir pyragais. Sužinojome, kad to paties vardo šalies sostinė Liuksemburgas, išsidėsčiusi apie tarpeklį, kurį galima pereiti vienu iš daugybės tiltų, kurių yra labai daug. Miestas garsėja požeminiais Bok kazematais, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metu slėpėsi daugiau nei 35 000 žmonių.
Tai šiuolaikinis, bet labai brangus miestas, vienas iš Europos verslo centrų, čia įsikūrusios kai kurios svarbios ES institucijos. Vienoje mažiausių Europos šalių gyvena apie 580 tūkstančių žmonių ir dar tiek pat kasdien atvažiuoja į Liuksemburgą dirbti. Krašto specifika lemia, kad visi gyventojai laisvai kalba anglų, prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbomis, todėl norintiems čia dirbti mūsų tautiečiams vienas iš reikalavimų – gerai mokėti tris ar net keturias užsienio kalbas. Sutikime, tai milžiniškas iššūkis.
Buvo netikėta išgirsti, kad Liuksemburgo universitetas įkurtas tik 2003 metais, tad mes, lietuviai, galim didžiuotis savo Vilniaus universitetu, vienu seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtu 1579 metais.
Žiūrėdami filmą, nuotraukas ir klausydami Ritos Virbalienės pasakojimo nemažai sužinojome ir apie čia esančią lietuvių bendruomenę, o ji – ypatinga. Dažniausiai tai pirmos kartos emigrantai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir darantys karjerą įvairiose europinėse institucijose. Bendruomenė stengiasi puoselėti lietuvybę, minimos įvairios lietuviškos šventės, kviečiami lietuviški atlikėjai bei organizuojami susitikimai su žinomais Lietuvoje asmenimis.
Atsisveikindama viešnia ragino jaunimą mokytis, keliauti, būti aktyviems ir siekti savo tikslo. Viskas yra įmanoma, net ir įsitvirtinti Liuksemburge, kuris laikomas viena iš turtingiausių pasaulio valstybių.