Šokim trypkim – senatvę tolyn vykim
Mažose gyvenvietėse, kaimeliuose dažnai primenama ekonomikos tiesa, jog nedidelė bendruomenė yra tokia, kuriai neapsimoka, neverta ir nereikia teikti daugelio paslaugų (keleivinio transporto, bibliotekos (net bibliobuso neapsimoka ten retkarčiais nusiųsti), profesionalių kultūros renginių ir kt.). Toks požiūris sukelia žmonių sielose sąstingį. Gyvenimas tampa nuobodžiu egzistavimu, kurį vyresnieji paįvairina prie nemažo karčiosios stiklo, o jaunoji karta pramogauja toli nuo namų, atsipalaiduoja, o kai jų žygius paskelbia televizija – visa Lietuva susiima už galvos. Šokių vakarai, kuriuos mėgsta ir jauni, ir vyresni žmonės, ėmė trauktis iš daugelio vietovių. Rietavo savivaldybės Giliogirio kaimo iniciatyvūs žmonės nutarė juos organizuoti savo bendruomenės namuose giliogiriškių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų džiaugsmui.
Mikalojus Katkus apie XIX amžiaus Lietuvos žmones rašė „Lietuvos svietas balana švietėsi, vyža avėjo spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno daug dainavo, daug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo“. Šiuolaikiniame kaime kiemuose matome automobilius, ant stogų stiebiasi internetui skirtos antenos, namuose įrengtos šildomos grindys, tačiau nuo ir prieš porą šimtų metų buvusios ydos neatsisakoma. Žmogaus rankoms reikalingas mėgiamas darbas, o širdžiai – turininga pramoga. Tada nevykę pasilinksminimai ima trauktis šalin. Aišku, į mažą kaimelį neatvyks gastrolių su spektakliais garsiausių teatrų aktoriai, negalima tikėtis operos spektaklio, klasikinės muzikos koncerto su pasauliui žinomais atlikėjais bendruomenės namuose, tačiau daug gražių įspūdžių gali suteikti laisvalaikio renginiai, stiprinantys bendruomeniškumo jausmą, saviraišką, suteikiantys tarpusavio šilto bendravimo džiaugsmą. Monotoniškais vėlyvo rudens, šaltos žiemos vakarais šokiai išjudina iš to meto, kai trūksta šilumos, spalvų, depresijos. Deja, daugelyje vietovių nustota organizuoti tokius vakarus. Bene atkakliausiai laikėsi Rietavo pagyvenę šokėjai, bet ir čia iniciatyva užslopo nuo įvairių sunkumų. Tai kur dabar galės Rietavo seniūnijos jaunimas ir senjorai, jaučiantys nostalgiją tokiai pramogai, pasišokti?
Giliogirio bendruomenė ryžtingai ir drąsiai perėmė estafetę. Jie nutarė organizuoti šokių subatvakarius. Snieguotą gruodžio 16 vakarą buvo suorganizuotas pirmas šokių subatvakaris su gyva vietinių atlikėjų – muzikos mėgėjų – muzika. Muzikantai sutiko geranoriškai patalkininkauti, nes ir jie pritaria turiningesnio laisvalaikio iniciatyvoms kaime. Tai jų indėlis jubiliejiniams Gailestingumo metams. Organizatoriai išplatino skelbimus ir su nerimu laukė, ar kas susidomės subatvakariu. Tačiau dėmesys renginiui pranoko lūkesčius: į šokius atvyko žmonės iš Tauragės, Rietavo, Šilutės Gargždų, Mažeikių, Plungės bei aplinkinių kaimų. Giliogiriškiai, kurie su darbo rūbais triūsia apie sodybas, atrodė tarsi naujai atgimę: apranga pagal tokių renginių etiketo reikalavimus: vyrų gražiai išlyginti kostiumai, net vyresnės moterys avėjo aukštakulniais batais, žavėjo savo šokėjus vakarinėmis sukniomis.
Šokių vakarus žiemos sezono metu ketinama organizuoti kiekvieną šeštadienį. 19 val. Šis vakaras buvo skirtas vyresniai publikai, tačiau, jei bus pageidaujančių, galima bus parinkti programą jaunimui, paaugliams, šeimoms.
Tiesa, buvo gražiai nuaugusių, solidžių svečių iš Rietavo, kurie, galima buvo įtarti, kad mėgsta laikytis tų prieš keletą šimtmečių egzistavusių ne pačių geriausių tradicijų. Todėl Giliogiriškai labai prašytų: mieli sveteliai, būkime vieni kitiems malonūs, ateikime į šokių vakarus linksmi, kultūringi. Tik tokie esate laukiami.
