Sostinę papuošė Romualdo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas”

Vilniaus senamiestyje, Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje šiandien atidengta žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas”, įkvėpta Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos. Tai – vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos „Kuriu Vilnių” kūrinys.
 
„Labai simboliška, kad būtent šiandien ir būtent šioje vietoje atidengta dar viena Vilnių puošianti skulptūra. Lydos ir Kėdainių g. sankryžoje anksčiau buvo įsikūręs Vilniaus žydų kvartalas, o šiandieną minime ir antrąsias vieno garsiausių lietuvių skulptoriaus Romualdo Kvinto mirties metines. Skulptoriaus darbų unikalumas yra jų dialogas su miestu, aplinka, kurioje jos įsikuria ir, be abejonės, skulptoriaus noras kurti skulptūras pirmiausia žmonėms, kad jos skatintų emociją, įamžintų istoriją, taptų įkvėpimu kurti naujas Vilniaus legendas”, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

 

Šiandien atidengta skulptūra „Vandens nešėjas” simbolizuoja žydą vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji – jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

Vienas reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas” (liet. pavadinimas – „Vilnius”, 1926 m.). Ji laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūrinių apie Vilnių. Ši poema R. Kvintui tapo įkvėpimo šaltiniu sukurti skulptūrą „Vandens nešėjas”.

 
Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas,
Apipintas kerpėm ir samanom pilkom;
Kiekviena siena – pergamentas,
kiekvienas akmuo – šventas raštas,
Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia,
Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas
Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.
 
Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiais laikais. Vienas projekto tikslų – papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.
 
R. Kvintas šią skulptūrą, kaip ir penkis kitus paskutinius savo kūrinius, galutinai užbaigti pavedė skulptoriui ir tapytojui Martynui Gaubui, bronzoje ją atliejo meistras Rimantas Keturka.„Vandens nešėjo skulptūrą įrengti ties šiaurine didžiojo Vilniaus geto riba sumanė projekto iniciatoriai. Ši vieta pasiūlyta ypač taikliai, tad nenuostabu, kad be didesnių diskusijų jai buvo pritarta ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Vandens nešėjo skulptūra yra vienas paskutiniųjų Romualdo Kvinto kūrinių, atsirasiančių Vilniuje. Pagal iškilaus skulptoriaus eskizą sukurta skulptūra užbaigia R. Kvinto epochą Vilniuje, kuri pasižymėjo ypač subtiliu ir intymiu santykiu su žiūrovu. Nuo šiandien Vilnius bus dar jaukesnis ir šiltesnis” – sakė Vilniaus miesto Tarybos narys, Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius.

 

Skulptorius R. Kvintas reikšmingai prisidėjo prie mažosios Vilniaus skulptūrinės plastikos puoselėjimo. Jo darbai tampa organiškais miesto kasdienio gyvenimo elementais, kuriuos žmonės ypač gerai vertina, mielai apžiūrinėja, fotografuojasi. Pastaroji skulptūra pažymės ne keletą svarbių Vilniaus pėdsakų – žydiškąjį ir kvintiškąjį.

R. Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano „Gabi” kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra. 

 

Ankstesni jo kūriniai sostinės centre – čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai „Sėkmės pilvas” Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.

 

Pats R. Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra „Chloja” stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme – Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo R. Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas „Žaliasis obuolys”.

Romualdo Kvinto skulptūros pasižymi jaukumu, jautria, charakteringa formos plastika. Herojai vaizduojami paprastais žmonės, jų figūros kuriamos natūralaus mastelio. Betarpiškas ryšys tarp skulptūros ir žiūrovo yra ryškiausias R. Kvinto kūrybos bruožas.

 

Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, Žagarėje, menininkas save laikė vilniečiu. Draugų ir artimųjų draugiškai vadintas Romkiu, autorius yra sakęs, kad kuria skulptūras žmonėms, kurie yra pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis: „Jos skirtos žmonėms. Kad žmogus su skulptūra galėtų pabendrauti, kad ji jo nenervintų, nešokiruotų. Kad skulptūra pritaptų toje aplinkoje, kad ją puoštų. O jeigu ji įskelia kokią intrigą – dar geriau.”

 

Minėti L. Cohenas, C. Šabadas, R. Gary – žydų kilmės asmenys, kurių skulptūras sukūrė R. Kvintas. Anot paties autoriaus, žydiškoji tema jo kūryboje prasidėjo nuo memorialinės lentos berniukų choro „Ąžuoliukas” kūrėjui Hermanui Perelšteinui. Žydišką temą pratęsė ir naujausia skulptūrą „Vandens nešėjas”.