Sostinėje – ir partizanų vado, ir valdovų dinastijos garbei pavadintos viešosios erdvės
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui Lvovo gatvę pervadinti Lvivo vardu, suteikti pavadinimus bevardžiams skverams Senamiestyje ir Žirmūnuose, bevardėms gatvėms Naujininkuose, Pilaitėje.
Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis pradėjo solidariai vartoti tikslius dabartinius šios šalies vietovardžius pagal jų transkripciją iš ukrainiečių kalbos (pvz., Львiв, Ки́їв). Šnipiškių seniūnijoje tarp Konstitucijos prospekto ir Krokuvos gatvės esanti gatvė jau kurį laiką pažymėta Lvivo vardu ir lentelėse, ir viešojo transporto stotelėje. Dabar tai įtvirtinta ir sprendimu, kuris susijęs ne tik su kalbiniais dalykais, bet ir su politika – taip išreiškiamas solidarumas su Ukraina. Vilnius nuo 2014 metų yra Lvivo partneris.
Senamiestyje – Vazų dinastijos skveras
Senamiestyje Bazilijonų ir Aušros Vartų gatvių sankirtoje esančiam bevardžiam skverui suteiktas Vazų vardas. Vazos – Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos valdovų dinastija. Vladislovas Vaza (1632–1648) dažnai lankėsi Vilniuje ir daug laiko rezidavo Lietuvoje. Paskutinysis iš Vazų – Jonas Kazimieras (valdė 1648–1668) į Vilnių buvo atvykęs kelis kartus – 1661 ir 1664 metais.
Adolfo Ramanausko vardo skveras
Žirmūnų seniūnijoje tarp Verkių ir Ulonų gatvių esantis skveras pavadintas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko (1918–1957) vardu. Vieta skverui parinkta atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje yra garsių tarpukario Lietuvos karininkų, tokių kaip Povilo Lukšio, generolų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko vardais pavadintos gatvės. Su Lietuvos kariuomene susijusios ir Ulonų, Lakūnų, Apkasų, Rinktinės gatvės.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tęsdama tradiciją bevardėms Vilniaus miesto gatvėms suteikti Lietuvos miestų ir miestelių pavadinimus, naujai suplanuotoms gatvėms Naujininkuose suteikė Radviliškio ir Kuršėnų pavadinimus, o Pilaitės seniūnijoje atsiras Žintų gatvė.
