22 rugsėjo, 2015
Vilniaus miesto savivaldybės informacija

Sostinės savivaldybėje vyko pirmasis vilniečių pasitarimas – kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui

Specialistams jau 15 metų nerandant bendro sutarimo, kur Vilniuje galėtų stovėti paminklas dr. J. Basanavičiui, Vilniaus miesto savivaldybė sukvietė vilniečius pasitarti į viešą diskusiją – kuri sostinės vieta tinkamiausia Nacionalinio atgimimo patriarchui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti.

Į savivaldybę susirinkusiems miestiečiams, kultūros, istorijos, architektūros ir urbanistikos sričių atstovams pasiūlyta aptarti keletą atrinktų erdvių paminklui istoriniame miesto centre – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta) ir Konstantino Sirvydo skverą (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados.

Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Artūro Blotnio, įvertinus istorinius ir kultūros įvykius Vilniuje, susijusius su Nepriklausomybės paskelbimu 1918 m., labiau tiktų aikštė priešais Filharmoniją, nes ši vieta susijusi su tautinio atgimimo pradžia, čia 1905 metais įvyko Steigiamasis Seimas, kuriam pirmininkavo dr. J. Basanavičius. Šiuo metu čia įrengta nedidelė (apie 24 vietų) automobilių stovėjimo aikštelė, kurią galima pertvarkyti. Vienas šios vietos privalumų – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas  link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė būtų pritaikyta žmonėms, miesto svečiams, o ne automobiliams.

Pristatyta ir antroji atrinkta vieta – K. Sirvydo skveras. Šiuo metu tai gyva urbanizuota erdvė, kurioje vietą randa ir prekybininkai. Tačiau pademonstruota ir ištrauka iš Vilniaus istorinio žydų geto fragmentų atkūrimo projekto, kuriame matyti, jog čia būta žydų kvartalo prieigų statinių, kuriuos ateityje yra suplanuota atkurti sugriautą užstatymą, todėl paminklas atsidurtų tų statinių apsuptyje.

Istorikas dr. Česlovas Laurinavičius pastebėjo, kad paminklo vieta turi sietis su asmenybe – kuo ji mums reikšminga ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas Vitas Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad statydami paminklą K. Sirvydo skvere, susidursime su teisinėmis kliūtimis ir sugaišime daug laiko: reiktų Vilniaus miesto detaliojo plano keitimo procedūros ir kreiptis į Pasaulio paveldo centrą, informuojant, kad dėl paminklo ruošiamasi keisti Vilniaus istorinio centro nominacinės bylos sudėtį.

Architektas Augis Gučas, vilnietis Faustas Latėnas bei dar keletas diskusijos dalyvių atkreipė dėmesį, kad erdvė priešais K. Sirvydo skverą kitoje Pilies gatvės pusėje, priešais cerkvę, kur šiuo metu vyksta prekyba suvenyrais ir paveikslais, yra dar tinkamesnė paminklui nei pats K. Sirvydo skveras.

Paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018 m. programoje. Tikimasi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau nei 2018 metais. Paminklas iš bronzos (apie 3 m).  galėtų būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo  Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais. Pasak  skulptoriaus Petro Mazūro, šiame eskize yra aiški nuoroda į psichologinį dr. J. Basanavičiaus portretą ir geras skulptorius iš jo gali sukurti gerą paminklą – tūkstantmečio figūrą Senamiesčio širdyje.

„Šiandien įvyko pirmasis aptarimas su visuomene, išgirdome daugybę argumentų dėl atrinktų vietų tinkamumo, diskusijoje buvo pasiūlyta ir nauja vieta, kuriai pritarė ne vienas specialistas. Mūsų siekiamybė – rasti bendrą sutarimą, kad paminklas dr. J. Basanavičiui,  minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, nekeltų neigiamų emocijų, ginčų, todėl diskusiją tęsime, kol išgryninsime vieną vietą, kuriai pritars didžioji dauguma įvairių sričių specialistų.“ – po diskusijos sakė mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

21 gruodžio, 2024

Gruodžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybė oficialiai perdavė humanitarinę pagalbą Ukrainai – vieną iš nenaudojamų gaisrinių automobilių. Šis ZIL131 automobilis, […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Naujų mokyklų ir darželių statyboms Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina skirti 113 mln. eurų. […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Trys Vilniaus rajono meno ir muzikos mokyklos džiaugiasi svarbiu įvykiu – įstaigos pirmą kartą aprūpintos transporto priemonėmis. Nauji ir modernūs […]

7 gruodžio, 2024

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]