Sovietinės nostalgijos atspindžiai – nedėkingos buvusios respublikos tapo „Europos Sąjungos provincija“
Sovietinės nostalgijos fenomenas dezinformacijai skleisti naudojamas metai iš metų. Tačiau artėjant Sovietų sąjungos griūties trisdešimtmečiui, šios temos pradėtos naudoti dažniau – klaidinančiais teiginiais siekiama kurti neigiamą posovietinių šalių įvaizdį, diskredituoti svarbius infrastruktūros projektus ir sustiprinti nepasitikėjimą Europos Sąjunga.
2005 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putino citata, kad “Sovietų sąjungos žlugimas yra didžiausia dvidešimtojo amžiaus geopolitinė katastrofa” pastaraisiais mėnesiais vėl linksniuota su Kremliumi siejamuose šaltiniuose. Pasak DebunkEU.org analitikės Agnės Eidimtaitės, atliekant tyrimą taip pat pastebėtos žinutės apie tai, kad Kinijoje klestinti komunistinė sistema yra gyvas įrodymas, kad Sovietų sąjunga taip pat galėjo būti išsaugota.
„Dezinformacijai skleisti kuriamos emocinės sąsajos su gyvenimo SSRS prisiminimais – toks klaidinantis turinys dažniausiai nutaikytas į vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, kurie patys gyveno sovietiniais laikais“, – sako analitikė. Pasak A. Eidimtaitės, tokia komunikacija manipuliuojama skaitytojais ir siekiama sukelti neigiamus jausmus, ypač žmonėmis, kurie pajuto pereinamuoju laikotarpiu kilusių ekonominių ir politinių krizių pasekmės.
2021 m. kovo 1 – balandžio 30 d. DebunkEU.org aptiko 103 dezinformacijos atvejus, susijusius su sovietine nostalgija. Neigiama komunikacija šia tema daugiausiai buvo nukreipta į posovietinės valstybes, tapusias Europos Sąjungos narėmis (tokias kaip Lietuva ir Latvija) arba siekiančias prisijungti prie Bendrijos (Gruzija, Ukraina).
Pasak A. Eidimtaitės, teiginiai apie sovietmečiu sukurtą infrastruktūrą buvo naudojami kaip priemonė diskredituoti šių šalių bei ES valdžios institucijoms. Ignalinos AE tapo viena iš pro-Kremliškos dezinformacijos taikinių, ši tema dažnai eskaluojama kalbant apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. „Klaidinanti ir melaginga informacija šiuo atveju naudojama siekiant sumenkinti susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo. Straipsniuose teigiama, kad nuogąstavimai keliami iš pavydo Baltarusijai, sugebėjusiai pasistatyti savo atominę elektrinę, o štai Lietuva pakluso Europos Sąjungos nurodymams ir prarado Sovietų sąjungos „padovanotą“ nemokamą elektros energiją“, – vardija analitikė.
Pavyzdžiui, viename iš tiriamuoju laikotarpiu pastebėtų straipsnių rašoma, kad „Sovietų sąjungos laikais, Baltijos šalys buvo socializmo sėkmės pavyzdžiu Vakarams. Lietuva iš agrarinės valstybės virto į industrializuotą respubliką, su patogiomis gyvenimo sąlygomis, išvystyta pramone, ir net savo atomine elektrine <…>. O dabar, Europos Sąjungoje, baltai yra provinciali periferija, kurios pagrindinis produktas yra rusofobija“. (2021 04 05, vz.ru)
Tyrimo duomenimis, Latvija taip pat vaizduojama kaip valstybė, kuri atkūrusi nepriklausomybę be jokio pagrindo pradėjo naikinti sovietinę infrastruktūrą. Tokios žinutės skleistos reaguojant į šalies ministro pirmininko Krišjanio Karinio citatą, kad Latvijai reikia “protingos reindustrializacijos ir ekonominio augimo”. “Galima daryti prielaidą, kad nostalgija sovietinei pramonei nutaikyta būtent į tuos žmones, kurie sugriuvus Sovietų sąjungai prarado darbus. Tokiomis žinutėmis siekiama sukelti nepasitenkinimą Lietuvos ir Latvijos valdžia”, – sako A. Eidimtaitė.
Anot analitikės, klaidinančiu ir melagingu turiniu siekiama sukurti įspūdį, kad posovietinės valstybės yra ekonomiškai ir politiškai žlugusios, o viso to priežastis esą yra jų vykdoma anti-rusiška politika. „Tokiuose straipsniuose pabrėžiama, kad Sovietų sąjunga sukūrė puikias gyvenimo sąlygas ir siekiama įteigti, kad buvusios narės turėtų būti dėkingos Sovietų sąjungai, o vėliau – Rusijai”, – teigia A. Eidimtaitė. Neigiamoms emocijoms sukelti dažnai naudojama “juoda – balta” supriešinimas: išpučiant pavienes posovietinių šalių patiriamas problemas, siekiama pabrėžti, kokia gera socialinė ir ekonominė situacija buvo sovietiniais laikais.
„Žvelgiant į informacijos šaltinių pasiskirstymą, galima teigti, kad jie buvo nukreipti į rusakalbes auditorijas posovietinėse šalyse“, – sako DebunkEU.org analitikė. Pastebėta, kad įvairius autorius vienijanti platforma Cont.ws išplatino daugiausiai, ketvirtadalį viso išanalizuoto klaidinančio ir melagingo turinio. Internetiniai puslapiai topcor.ru ir news-front.info, taip pat į Baltijos šalis orientuoti portalai baltnews.lt bei rubaltic.ru dominavo daugiausiai su sovietine nostalgija susijusios dezinformacijos platinančių priemonių sąraše.
