Spalio 4–10 dienomis vyks tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė

Pasitikime pasaulį apskriejančią disleksijos pažinimo bangą – iniciatyvą „Go Red for Dyslexia“, kuri Lietuvoje vyksta jau antrus metus ir yra skirta didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), teikianti paslaugas visiems, negalintiems skaityti įprastai, iniciatyva „Dyslexia centras“ ir Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ spalio 4–10 dienomis organizuoja įvairias nemokamas veiklas ir renginius. Disleksijos pažinimo savaitę globoja Švedijos ambasada Lietuvoje.

Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.

Disleksiją lydi sunkios emocinės patirtys

Lietuvoje skaitymo sutrikimai  pastebimi pradėjus lankyti mokyklą, tačiau tėvams ir mokytojams labai stinga informacijos, kaip  ugdyti disleksiją turintį  vaiką. Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams, nepaisant aukšto intelekto, sunkiai įveikiami: skaitant raidės pasikeičia, susikeičia vietomis, „pabėga“, painiojasi skiemenys. Nors Lietuvoje dar nėra duomenų apie disleksijos paplitimą, pasaulinė statistika griežta: disleksija būdinga bent 10 proc. visuomenės. Vadinasi, Lietuvos mokyklas lanko net 32 tūkst. mokinių, turinčių disleksiją!

„Apie tai, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai, mes galime tik numanyti, – sako „Dyslexia centro“ įkūrėja ir disleksiją turinčio vaiko mama Jurgita Pocienė. – Nepateisindami tėvų ir mokytojų lūkesčių, šie vaikai patiria nuolatinį nesėkmės jausmą, yra įsitempę, laukdami eilinio negatyvaus vertinimo, raudonu rašikliu sužymėtų klaidų sąsiuvinyje. Kol užuot matę vaiką, praradusį pažinimo džiaugsmą, matysime tik skaitymo sutrikimą, ar, dar blogiau – kvailumą ir tingėjimą, turėsime didelius vaikų depresijos skaičius. Negalintys skaityti įprastai nėra nei kvaili, nei tinginiai.“

Jautriausi yra vaikai ir paaugliai, nes jie turi pritapti mokykloje ir atitikti standartizuotos švietimo sistemos reikalavimus. „Disleksiją turintys vaikai vieną dieną nusivilia… Jie nebenori, nebegali, jiems nebeįdomu, nebetiki, kad pavyks, – pritaria Jurgitai viena iš MYC „Labirintas“ įkūrėjų Asta Blažinskienė. – Todėl svarbu ne tik padėti patiems vaikams gyventi ir susidraugauti su disleksija, bet ir edukuoti jų aplinką – tėvus, draugus bei mokytojus“.

„Nė vienas vaikas mokykloje neturėtų patirti tokių patyčių“

Prieš tris dešimtmečius ir Švedijos Karalystės princui Carlui Philipui pradėjus lankyti mokyklą teko patirti patyčių dėl neva tinginystės ir kvailumo. Šiandien jau žinoma, kad princas turi disleksiją, kuri Švedijoje diagnozuota apie 700 tūkstančių gyventojų. Jis pats apie šį savo bruožą sužinojo būdamas 14 metų. Princas Carlas Philipas viešuose pasisakymuose nesyk išsakė savo palaikymą patiriantiems skaitymo ir rašymo sunkumų ir teigė, jog nė vienas vaikas mokykloje neturėtų patirti tokių patyčių, kurias teko iškęsti jam.

„Palaikančios, suprantančios bendruomenės parama teikia žinojimą, kad esi ne vienas, susidūręs su disleksija, ir atskleidžia žmonijos įvairovės grožį“, – sako Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton.

Svarbu ugdyti ir akademinius, socialinius bei emocinius įgūdžius

Disleksija nėra išgydoma, iš jos nėra „išaugama“. Tačiau pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, disleksiją turintiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.

„Logopedo pagalba ypatingai veiksminga 7–11 metų vaikams: specialistas padeda lavinti skaitymo techniką bei trumpalaikę atmintį, kuri ypatingai svarbi žodžio atpažinimo procese, – sako Jurgita Pocienė. – Specialusis pedagogas padeda vaikui išmokti „pasiimti“ informaciją kitaip – galbūt jam tinka minčių žemėlapio technika, gal struktūravimas ar esminių žodžių pasižymėjimas. Šio specialisto funkcija – išmokyti vaiką mokytis taip, kad informacija „liktų galvoje“.

Disleksiją turintys vaikai dažnai patiria emocines perkrovas ir praranda motyvaciją mokytis. Čia labai svarbi psichologo ir / ar kvalifikuoto meno (dailės, muzikos) terapeuto pagalba.

Tobulėjant mokslui ir technologijoms, galime padėti savo vaikams ir namie. „Yra kelios pasaulyje plačiai naudojamos lavinamosios priemones, su kuriomis galima dirbti kompiuteriu ar įsigyjant reikalingą įrangą. Tokiu būdu savu tempu galima lavinti kognityvinius gebėjimus, kurie ypatingai svarbūs skaitymo sutrikimą turintiems vaikams, – akcentuoja Asta Blažinskienė. – Svarbu suteikti vaikams (ir suaugusiems!) jiems reikiamas ir tinkamas kompensacines priemones, kurios sušvelnina patiriamus sunkumus ir padeda lengviau prisitaikyti. Tai specialios skaitymo liniuotės, sąsiuviniai, klaviatūros lipdukai ir t.t.“

Praktinė pagalba – garsinės knygos   

Pastebėta, kad disleksiją turintys vaikai geriau supranta kitų perskaitytą tekstą arba garsines knygas, nes patys skaito mechaniškai, sutelkdami maksimalų dėmesį į skaitymo techniką. Tačiau LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja Dalia Balčytytė pabrėžia, kad garsinių knygų nauda yra kur kas didesnė:

• vaikams suteikiama galimybė savarankiškai skaityti ir įgyti pasitikėjimo savimi;
• vaikas įgauna pagrindines žinias, plečiasi žodynas;
• sukuriamos lygios sąlygos, nes skaitydami garsines knygas mokiniai neatsilieka nuo įprastai skaitančių bendraamžių;
• ugdoma skaitymo „ištvermė“ ir galimybė susidoroti su didesnėmis tekstų apimtimis.

„Garsinė knyga nėra mokymo metodų pakeitimas, bet dar viena galimybė tapti lygiaverčiu skaitytoju. Ji gali padėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, dėl skaitymo sunkumų išgyvenantiems stresą bei nepilnavertiškumo jausmą“, – sako Dalia Balčytytė.

Skleiskime žinią su grotažyme #DisleksijosPažinimoSavaitė2021  

Disleksijos pažinimo savaitė vyksta raudonos spalvos fone. Būtent tokios spalvos rašikliu žymimos klaidos, o disleksiją turintys vaikai įpratę savo sąsiuviniuose matyti begales raudonų taisymų. Raudonos spalvos, kaip ir disleksijos, nereikia bijoti!

Štai keletas būdų jums, šeimai ar mokyklai tapti disleksijos pažinimo savaitės dalimi:

• Rašykite raudonai – eilėraščius, laiškus, dainas ar tekstus apie disleksijai palankią ateitį. Ir leiskite sau nekreipti dėmesio į gramatines klaidas! Juk svarbiau – turinys.
• Gaminkite – ruoškite kepinius, desertus, ragaukite vaisius… Tegu patiekalai būna raudoni – proga užkandžiaujant pasikalbėti, kad ne visi gali skaityti sparčiai, ne visi gali suprasti perskaitytą tekstą.
• Kurkite – siūkite, pieškite, tapykite raudonais atspalviais.
• Renkitės kitaip – dėvėkite raudonus drabužius arba pagyvinkite aprangą raudonomis detalėmis.
• Peržiūrėkite 20 min. trukmės filmą „Mical“ – jis padės suprasti, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai.
• Pasivaišinkite raudonais obuoliais – juk bendrovės „Apple“ įkūrėjas, multimilijonierius Styvas Džobsas taip pat turėjo disleksiją.

Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, fiksuokite tai nuotraukose ar vaizdo įrašuose ir dalinkitės socialiniuose tinkluose su grotažymėmis #DisleksijosPažinimoSavaitė2021 ir #GoRedForDyslexia. Padėkime šiems vaikams lengviau žengti per gyvenimą!