Specialiojo ugdymo įstaigai Plungėje – 40 metų
Spalio mėnesį Plungės specialiojo ugdymo centras švenčia jubiliejų – jau keturiasdešimt metų, kai po šios įstaigos stogu mokomi ir lavinami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Keturiasdešimt metų tai ilgas laiko tarpas ne tik žmogaus, bet ir įstaigos gyvenime. Juo labiau, kad visų mūsų gyvenimas per tokį laikotarpį pasikeitė labai smarkiai – keitėsi vertybės, santvarkos, požiūris į žmogų, į vaiką. O kiek kartų kito planai, programos, ugdymo koncepcijos… Tačiau jau prieš keturiasdešimt metų, kai buvo atkreiptas dėmesys į vaikus, kuriems sunku suspėti moksle su savo bendraamžiais, į šią įstaigą, tuo laiku vadinta pagalbine mokykla, susirinko pedagogai , kurie nepabijojo skirti savo darbą ir jėgas padėti tokių problemų turintiems vaikams.
Šios įstaigos istorija – tai viso specialiojo ugdymo Lietuvoje istorijos atspindys. Pirmųjų mokinukų, kurie peržengė šios mokyklos slenkstį 1977 metais, bėdos šių dienų požiūriu nebuvo tokios jau didelės. Jei vaikas pora metų nesugebėdavo įsisavinti bendrosios programos, jis būdavo pristatomas komisijai ir neretai nukreipiamas į pagalbines mokyklas. Ten patekdavo vaikai turintys nežymų intelekto sutrikimą, elgesio – emocijų sutrikimus, neretai tiesiog pristigę motyvacijos ar gyvendami netinkamoje socialinėje aplinkoje. Jie beveik visi gyveno mokyklos bendrabutyje, gaudavo nemokamą maitinimą, net ir tiems laikams kuklius ,,valdiškus“ drabužius. Vaikai, kurie dėl raidos problemų negebėjo išmokti skaityti (dažniausiai turintys žymų ar vidutinį intelekto sutrikimą arba kompleksinį raidos sutrikimą), buvo ,,nurašyti“, kaip nemokytini ir į pagalbines – internatines mokyklas patekti negalėjo. Tėvai turėdavo dvi galimybes – arba imti pašalpą ir užsidaryti su vaiku namuose, arba atiduoti vaiką visiškai valstybės globai į specialius globos namus. Ten vaikai nebuvo ugdomi, o tik prižiūrimi panašiomis į ligoninės sąlygomis.
Net ir tais sudėtingais laikai Plungės pagalbinė – internatinė mokykla turėjo gerą vardą šalyje, apie ją pagarbiai atsiliepdavo mokinių tėveliai. Mokyklos pedagogai nuoširdžiai stengėsi, – kartais net asmeninėmis lėšomis, nevengdami įsileisti ugdytinius į savo namus – sušildyti vaikų buitį, paguosti, sustiprinti psichologiškai pažeistus ugdytinius. Darbas buvo nelengvas – klasėse būdavo iki 20 mokinių, apie mokytojų padėjėjus kalbos nebuvo. Mokykloje gyveno ir tėvų globos netekę vaikai, kurių užimtumu ir savaitgaliais, ir atostogų metu taip pat rūpinosi mokyklos pedagogai. Dar okupaciniais metais mokyklos pedagogai kūrė ugdymo programas, prisidėjo prie vadovėlių rašymo, priimdavo studentus praktikantus.
Prasidėjus atgimimui, kai ėmė keistis požiūris į specialųjį ugdymą, Vilniuje susikūrė Vilties bendrija, Plungės (tada jau specialioji) mokykla taip pat viena pirmųjų Lietuvoje 1991 metais atidarė lavinamąją iki tol ,,nemokytinų“ vaikų klasę. Ten priėmė vaikus su vidutiniu ir žymiu intelekto sutrikimu. Už poros metų 1993 mokykla žengė dar vieną išskirtinį žingsnį – mokyklos duris atidarė kompleksinę negalią turintiems vaikams. Iniciatyvių Plungės tėvelių dėka šalia lavinamosios klasės atsidarė dar viena klasė, kur buvo priimti ne tik tie vaikai kurie turėjo autizmo ar Dauno sindromą, bet ir nevaikščiojantys, kompleksinę negalią turintys vaikai. Tai buvo tikrai drąsus žingsnis, nes tokie vaikai Lietuvoje iki tol buvo ugdomi tik keliuose specializuotose centruose. Nebuvo nei pritaikytos programos, nei mokymo planų. Visa tai, taip pat ir pritaikytą aplinką, kūrė pats mokyklos kolektyvas. Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvavo mokymuose, konferencijose, patys organizavo seminarus kolegoms.
Nuo 2014 metų rugsėjo pirmosios dienos Plungės specialioji mokykla tapo Plungės specialiojo ugdymo centru. Prieš tai keletą metų mokykla dalyvavo ES projekte „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra“, kurio vykdymo metu buvo pritaikyta mokymosi aplinka, mokyklos pedagogai dalyvavo visoje eilėje tarptautinių mokymų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse – ruošėsi darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Dabar jau trys metai, kaip Plungės specialiojo ugdymo centras ugdo įvairius raidos sutrikimus turinčius vaikus ir specializuojasi autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdyme, šeimų ir kitų pedagogų konsultavime, teikia tokiems vaikams reikalingas pagalbas ir terapijas.
Sutinkant gražų jubiliejų, galime drąsiai pasakyti, kad visus tuos metus šioje įstaigoje dirbo žmonės visada
pasiruošę suprasti ir padėti silpniausiems mūsų visuomenės nariams – sutrikusios raidos vaikams, kartu su tėveliais ieškoti kiekvieno vaiko gebėjimų, juos ugdyti ir puoselėti. Visi centre dirbantys žmonės stengiasi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi gerai, ugdytų visus savo gebėjimus, ruoštųsi kiek įmanoma savarankiškesniam gyvenimui. Mokykla gali didžiuotis ir mokyklos vadovais, kurie sugebėjo suburti kolektyvą, ragino kiekvieną dirbantį sąžiningai atlikti savo misiją. Nuo mokyklos įkūrimo Plungės švietimo bendruomenė žinojo, kad šiai įstaigai vadovauja tokie žinomi mūsų krašto pedagogai, kaip šviesios atminties Leonas Šiaulys, Adomas Zaborskis, dabartinis direktorius Rimantas Gentvilas.
2017 metų spalio 20 dieną mokykloje buvo šventė. Susirinko visas mokyklos kolektyvas, tėvelių atstovai, visas būrys svečių. Vadovaujami mokytojos metodininkės Jurgitos Arlauskienės, kitų centro darbuotojų, puikią meninę programą parodė centro ugdytiniai, drauge su savo pedagogais. Seniausiai dirbanti mokytoja metodininkė Loreta Kerpauskienė pristatė visus keturis mokyklos gyvavimo dešimtmečius, komentavo Gražinos Kurmienės sukurtus filmukus apie mokyklos gyvenimą. Buvo smagu matyti džiaugsmu spindinčias vaikų akis, sužinoti, kad pasirodymo dalyviai, centro ugdytiniai, dalyvauja ir tampa laureatais konkursuose (tokiuose, kaip ,,Dainų dainelė“), kuriuose dalyvauja vaikai iš visų Lietuvos švietimo įstaigų. Susirinkusiuosius sveikino tėveliai, buvusi mokinė, savivaldybės atstovai, visų Plungės švietimo įstaigų vadovai, Plungės LIONS klubo atstovai. Solenizantus sveikino ir iš toliau atvykę kolegos – Panevėžio ,,Šviesos“ specialiojo ugdymo centro ir Švėkšnos ,,Diemedžio“ ugdymo centro delegacijos.
Plungės specialiojo ugdymo centro direktorius Rimantas Gentvilas savo kalboje pasakė, kad eidami dešimtmečiai paliečia ir žmones, ir pastatus, tačiau pastatai sensta, o net ir dešimtmečius dirbantys mokyklos darbuotojai išliko energingi, kūrybingi, mylintys vaikus ir savo darbą. Ir tai nėra lengva, nes, direktoriaus žodžiais tariant, kiekvienas dirbantis šioje įstaigoje privalo būti ir pedagogas, ir medikas, ir socialinis darbuotojas. Mokyklos administracija, savivaldybė pagerbė padėkomis ilgai ir nuoširdžiai Plungės specialiojo ugdymo centre dirbančius žmones.
Jubiliejinė šventė sulaukė ir itin garbingų svečių iš Lietuvos Respublikos Seimo – susirinkusiuosius sveikino, jų darbo prasmingumą įvertino seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Varkalis. Seimo narys Jurgis Razma išreiškė susirūpinimą, kad pagal dabartinius planus iki 2020 metų žadama uždaryti 70 procentų dabar veikiančių specialiųjų įstaigų. Gerbiamo seimo nario manymu, tokio dalyko nereikėtų forsuoti, kad nepakenktų patiems pažeidžiamiausiems Lietuvos vaikams.
Norėčiau baigti šventės svečio, Panevėžio ,,Šviesos“ specialiojo ugdymo centro direktoriaus, Petro Leikausko žodžiais: ,,Mes būsime tol, kol būsime reikalingi mūsų vaikams ir mūsų visuomenei“.
