Sportuojantys gyventojai – Alytaus rajono savivaldybės siekis
Išanalizuoti sporto situaciją, dėl visų sporto reikalų koordinatoriaus ir atsakingo žmogaus būtinybės seniūnijose, numatyti prioritetinius sporto renginius – tokie uždaviniai buvo iškelti Alytaus rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto išplėstiniame posėdyje.
Rajono meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, mero patarėjas Ramūnas Bielevičius, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Zubras ir komiteto nariai, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė diskutavo ir tarėsi su rajono treneriais, sporto entuziastais, švietimo įstaigų vadovais, visuomenės sveikatos specialistais, kaip pagerinti sporto situaciją, kokiais būdai paskatinti gyventojus sportuoti.
Pasitarime pastebėta, kad ne visose rajono seniūnijose vykdoma aktyvi sportinė veikla, organizuojami su sportu susiję sveikatinimo užsiėmimai. Nors savivaldybė įpareigojo mokyklas, kad jos sudarytų sąlygas gyventojams sportuoti sporto salėse jiems patogiu laiku, savaitgaliais daugelio mokyklų durys užrakintos. „Ar nenori savaitgaliais sportuoti žmonės, ar direktoriai to nenori?“,– retoriškai klausė rajono meras A. Vrubliauskas.
Pastebėta ir kita problema: seniūnijose per mažai organizuojama sportinių renginių, į kuriuos būtų įtraukiami visi gyventojai. Savivaldybė finansuoja sporto šventes, tačiau kai kurios organizuojamos tik formaliai, žmonės nesudominami.
Savivaldybė įrengė treniruoklių, nupirko šiaurietiško ėjimo įrangos, įrengė salių, tačiau didelio susidomėjimo nepastebima. Rajone yra pavyzdinių seniūnijų, kuriose organizuojami sporto užsiėmimai, įtraukiami gyventojai, tačiau labai daug kur susidomėjimas būna tik fragmentiškas, po to entuziazmas atvėsta.
„Norisi, kad kuo daugiau žmonės sportuotų, kuo daugiau būtų sveikos gyvensenos, užimtumo, judėjimo“,– apie siekį kalbėjo Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jis pažymėjo, kad prie profesionalaus sporto propagavimo ir sportininkų ugdymo turi prisidėti Kūno kultūros ir sporto departamentas ir pasidžiaugė bendradarbiavimu su departamentu dėl vaikų mokymo plaukti programos, kuri sėkmingai vykdoma kelis metus.
Mero patarėjas R. Bielevičius pristatė rajone vykdomas sportines veiklas ir joms skiriamas lėšas. Rajono savivaldybė finansuoja sporto klubus, bendruomenių, seniūnijų sporto renginius iš Sporto programos, kurioje patvirtintoms prioritetinėms sporto veikloms kasmet skiriama maždaug 29 tūkst. Eur. „Kyla klausimas, ar seniūnijos panaudoja lėšas taip, kaip mes norėtume? Atskira problema – suaugusiųjų sportas, nes buvo skiriamos lėšos, bet jos kažkur pranyksta.Turbūt reikėtų diskutuoti, kaip tas lėšas racionaliai panaudoti. Gal atsirastų vienas didesnis operatorius, kuris galėtų projektus koordinuoti“,– kalbėjo mero patarėjas R. Bielevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės lėšos sportui yra ne vienintelis šaltinis. Pernai ne viena sporto veikla buvo finansuota iš neformaliojo švietimo krepšelio. Skirta 5130 EUR, tačiau pasinaudojo šia galimybe tik Daugai, Butrimonys, Kumečiai, Krokialaukis, finansuota krepšinio, futbolo užsiėmimai, fizinis parengimas. Mero patarėjas pakvietė aktyviai teikti paraiškas ir neformaliojo švietimo krepšelio lėšoms gauti, ir Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto rėmimo fondui. R. Bielevičius informavo, kad rajone veikia 25 sporto būreliai, kuriuos lanko 452 mokiniai. Rajono meno ir sporto mokyklos direktorė Irena Abromavičienė sakė, kad mokykloje yra kultivuojamos trys sporto šakos: lengvosios atletikos, dziudo, futbolo. Sportui skiriama apie 75 tūkst. Eur per metus.
Pasak rajono mero A. Vrubliausko, remiamos populiariosios sporto šakos – krepšinis, futbolas, tinklinis, tačiau būtina išsiaiškinti, kas labiausiai domina gyventojus, kokių jiems reikia sporto renginių.
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas V. Zubras mano, kad būtina atlikti sporto analizę kiekvienoje seniūnijose, kad aiškiai būtų matoma, kur kokios sporto šakos vystomos, o kur vyksta sveikatą stiprinantys renginiai. „Kai kuriose galbūt užtektų tik sveikatą stiprinančių renginių, nuo kurių palaipsniui galima būtų pereiti prie aiškių sporto šakų. Tačiau reikėtų tikriausiai suskaičiuoti, kad tolygiai būtų paskirstyti ir finansiniai ištekliai“,– sakė V. Zubras. Jo nuomone, bendradarbiaujant seniūnijoms, bendruomenėms ir savivaldybei galima pasiekti, kad žmonės dalyvautų sportiniuose užsiėmimuose.
Visi pasitarime dalyvavę sporto entuziastai, treneriai, specialistai teigė, kad rajone trūksta specialistų, trenerių. Anot jų, be žmogaus, kuriam tikrai rūpėtų sportas, kuris tikrai rūpintųsi žmonių įtraukimu į veiklą, situacija nepasikeis. Jie siūlė svarstyti klausimą dėl darbuotojų seniūnijose šiai veiklai organizuoti ir motyvuoti žmones. „Jei atsiras treneris, sportas bus, jei ne, galite apipilti pinigais, nieko iš to neišeis“,– sakė vienas trenerių, dalyvavusių pasitarime, kuriam pritarė ir švietimo įstaigų vadovai ir sveikatos specialistai. Kai kurioms priemonėms paskatinti žmones sportuoti, anot jų, nereikia daug lėšų, o didelis paskatinimas – kartu su žmonėmis sportuojantys seniūnas, mokyklos direktorius, vietoje gyvenantys tarybos nariai.
