Stačiūnuose paminėta Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienis

Rugsėjo 22 d. vakarą  Stačiūnų mokykla-daugiafunkcis centras (Pakruojo r.) organizavo Baltų vienybės ir rudens lygiadienio dienos šventę.

Liaudies dainas dainuoti ir ratelius eiti kvietė folkloro ansamblis „Volungė“, o prie bendro stalo sukvietė Stačiūnų šeimininkės. Stačiūnų mokyklos daugiafunkcio centro direktorė Aušra Mačiūnienė  papasakojo apie apie Baltų vienybės dieną, o apie rudens lygiadienio papročius ir  reikšmę kalbėjo renginių organizatorė Angelė Zaveckienė.

Prieš 779 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos Seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Pasak istorijos, mūšio išvakarėse ant piliakalnių buvo uždegtos ugnys, kurios skelbė – vienykimės.  Baltų vienybės simbolis – ugnis, kasmet uždegama istorinėse vietose, dažniausiai aukščiausiose kalvose ir piliakalniuose. Nors Stačiūnuose nėra piliakalnio, tačiau  Baltų vienybės ugnies sąšaukos idėją palaikė gausus būrys kaimo gyventojų.

Šią dieną taip pat buvo minima ir rudens lygiadienio diena. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai. A. Zaveckienė papasakojo, kad buvo atvedama po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Jie visi buvo papjaunami ir, aukojant dievui Žemininkui, kalbama malda: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve, aukojame ir dėkojame, kad mus pereitais metais sveikus ir visko pertekusius užlaikei, javų ir viso gero davei, nuo ugnies, nuo geležies, maro ir visų mūsų priešų apsaugojai.“

Stačiūniečiai „dievams aukoti“ paruošė simbolinį šiaudinį ožį, šventės vietą papuošė iš šiaudų pintais baltų ženklais, kurie netrukus tapo įspūdingu liepsnojančiu reginiu. Visi kartu padainavę susėdo prie bendro vaišių stalo. Organizatoriai šventės dalyviams išdalino po žvakutę, kad galėtų į namus parsinešti ugnies, ir po šermukšnio šakelę, saugančią namus nuo pikto.