Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžiui būtinas gyvybiškai
Panevėžys, besiruošiantis sulaukti išskirtinės dovanos – vieno iškiliausių pasaulyje šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kraštiečio Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos, brandina jo vardo menų centro (SEMC) idėją. Įvairių sričių meno profesionalai pasidalino mintimis apie šio meno centro reikšmę ir koks jis turėtų būti, kad taptų tikru traukos centru Panevėžiui, Lietuvai ir pasauliui.
„Sveikintinas S. Eidrigevičiaus poelgis. Jo darbai ne tik grįžtų į Lietuvą, bet ir aplink jo kolekciją būtų galima formuoti naują meninį darinį, vykdyti naujus meninius projektus. Regionui tai taptų svarbiu kultūriniu postūmiu. Panevėžys būtų žinomas ne tik kaip Juozo Miltinio, bet ir kaip S. Eidrigevičiaus miestas“, – apie šio įvykio reikšmę sako dailininkas Linas Liandzbergis.
Anot jo kolegos dailininko Vilmanto Marcinkevičiaus, toks miestas kaip Panevėžys, esantis Lietuvos didžiųjų miestų penketuke, tiesiog privalo turėti aukšto lygio kultūrinį traukos centrą, kuris pirmiausia keltų pačių panevėžiečių dvasinio gyvenimo komfortą, didintų miesto patrauklumą ir svečių akyse.
Jo nuomone, šiuolaikiniai meno centrai turėtų būti ne miegantys muziejai, kuriuose kažkas saugoma, o meno erdvės, kuriose būtų dalinamasi, visi, nuo mažiausio vaiko iki senolio, kviečiami dalyvauti įvairiose programose, renginiuose.
„Labai svarbu, kad tai būtų atvira ir žmonių mėgstama meno erdvė. Jei centras yra atviras, kviečia, jis tampa traukos centru ir jauniems, ir seniems. Kaip tai, pavyzdžiui, vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje. Svarbu, kad menas būtų kokybiškas ir pasiekiamas. Norėtųsi centro, kuris būtų skirtas visuomenei ir priimtinomis formomis supažindintų ją su menu“, – mano V. Marcinkevičius.
Pasak meno kuratorės Julijos Dailydėnaitės, SEMC gali tapti vienu svarbiausiu nacionalinės reikšmės meno centrų Lietuvoje. Žinoma, tam reikia labai gerai atlikti namų darbus, išanalizuoti analogiškų institucijų veikimo modelius, o svarbiausia – suburti aktyvią ir motyvuotą komandą.
„S. Eidrigevičius – pasaulinio lygio menininkas, tad jo vardo meno centro atsiradimas gimtinėje – Panevėžio mieste – neabejotinai sulauks ir tarptautinės meno bendruomenės dėmesio. Tam reikia atsakingai pasiruošti“, – pabrėžia ji.
Kauno galerijos „Meno parkas“ direktoriaus Arvydo Žalpio teigimu, Lietuvoje tokių meno centrų, kuriuose galėtų vykti įvairūs šiuolaikiniai kultūros renginiai, aukšto lygio europiniai meno projektai, labai trūksta. ŠMC, Lietuvos nacionalinė galerija, Klaipėdos ar Šiaulių parodų rūmai – štai ir viskas. Dažnai būtent dėl to, kad nėra tinkamų erdvių, į Lietuvą nepavyksta prisikviesti šiuolaikinio meno projektų, festivalių, o juos surengus Vilniuje ar Kaune nėra galimybės plačiau pristatyti visoje Lietuvoje.
L. Liandzbergio nuomone, tai turėtų būti multifunkcis centras su ekspozicijų erdve, rezidencijų galimybėmis, kūrybinėmis dirbtuvėmis, konferencijų sale. Be jokios abejonės, nuolatine ar keičiama S. Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicija. Reikalinga ilgalaikė strategija, kaip vystyti meninį Panevėžio gyvenimą kartu su Lietuvos ir užsienio partneriais.
„S. Eidrigevičius – multifunkcionalistas. Tai labai aiškiai nubrėžia ir menų centro veiklos kryptį. Stiprios parodos ir edukacinės programos, ekskursijos, videofilmų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininku bei jo kolegomis sustiprins ryšį su visuomene, užtikrins kokybišką meno centro veiklą“, – pritaria J. Dailydėnaitė.
Kitas svarbus aspektas, anot jos, – meno turizmas. Būtina orientuotis ir pasiūlyti patrauklias programas Lietuvos ir užsienio meno mylėtojams. Meno centras jau šiandien turi užsibrėžti aiškius tikslus ir tapti reikšmingu Lietuvos meno lauko dalyviu, aktyviai dirbančiu ne tik su šalies institucijomis bei lankytojais, bet ir su užsienio ekspertais, turistais, bendradarbiaujantis su kitomis kultūros institucijomis.
Visa aktuali informacija muziejuje turi būti pristatoma nenuobodžiai, pasitelkiant kūrybišką edukaciją: įvairiomis patraukliomis formomis skatinti domėjimąsi S. Eidrigevičiaus kūryba bei jo gimtojo miesto istorija, kurti meniškas edukacines ir muziejaus kolekcijos suvokimo bei lavinimo programas.
„Meno parkas“, bendradarbiaudamas su užsienio meno centrais, rengia daug tarptautinių projektų, šiuolaikinio meno festivalių, todėl ir SEMC, neabejoja A. Žalpys, galėtų puikiai įsilieti į šį bendradarbiavimą. Jo teigimu, dažniausiai tokiuose šiuolaikiniuose meno centruose nuolatinė ekspozicija sudaro tik dalį veiklos, kita būna skirta įvairiems projektams, programoms: „Būtų labai sveikintina, jei veiktų biblioteka ar bent nedidelis knygynas, būtų rasta vietos edukacinėms, rezidencijų programoms“.
Fotografas Evaldas Ivanauskas taip pat įsitikinęs, kad tai turi būti ne muziejus, o meno procesų inkubatorius. Labai svarbu, kad čia gerai jaustųsi jauni kūrėjai, tie, kurie ieško, eksperimentuoja.
„Būtų gerai, kad naujojo centro erdvės tiktų įvairiam kūrybiniam vyksmui. Įsivaizduoju įvairius tarptautinius meno renginius, seminarus, susitikimus“, – sako jis.
Geriausiai meno bendruomenės situaciją Panevėžyje žinantis Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir miesto Kultūros tarybos pirmininkas Tomas Rudokas tiesiai šviesiai sako: modernus meno centras Panevėžiui gyvybiškai būtinas – mieste esančios parodų salės nebeatitinka šiuolaikinėms parodų erdvėms keliamų reikalavimų. O kūrybinis potencialas regione yra didžiulis – tai ne tik Panevėžio, bet ir profesionalūs Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Utenos dailininkai.
„Miestas turi išskirtinę galimybę praturtėti europinio lygio menininko darbais. Tai tikras kultūros lobis, kuriamą meno centrą pakeliantis į visiškai kitą, tarptautinį lygmenį. Turime puikų pavyzdį – Daugpilį, su kuriuo kaip miestu partneriu draugaujame. Prieš kelerius metus pačiame Latvijos pakraštyje esantis miestas įkūrė savo kraštiečio tapytojo ekspresionisto Marko Rothko meno centrą. Dabar vykdo 6 tarptautinius projektus ir per metus sulaukia kelių šimtų tūkstančių lankytojų“, – sektiną pavyzdį rodo T. Rudokas.
Jis taip pat pritaria idėjai, kad S. Eidrigevičiaus dovanoti kūriniai būtų tik viena sudedamoji modernaus meno centro dalis. Centras turėtų būti plataus profilio „kultūrinis fabrikas“ įvairiai meninei veiklai plėtoti.
„Svarbu, kad būtų gyvas, trauktų žmones. Mano nuomone, daug dėmesio turėtų būti skirta jaunimui. Reikia modernių, aprūpintų šiuolaikinėmis technologijomis dirbtuvių moksleiviams, edukacinės veiklos, nes meno vartotoją ir parodų lankytoją reikia auginti nuo mažens“, – pabrėžia T. Rudokas.
Šiuo metu vyksta SEMC kūrybinės dirbtuvės. Jas organizuoja Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su Panevėžio miesto savivaldybe. Kūrybinių dirbtuvių rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė
Keturios žymių, jaunų architektų grupės vysto keturis skirtingus architektūrinius-urbanistinius S. Eidrigevičiaus menų centro scenarijus: „Processoffice“ (arch. Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Adelė Dovydavičiūtė, Eglė Matulaitytė; Vilnius) kuria kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukcijos su plėtra koncepciją; „ARCHES“ (arch. Edgaras Neniškis, Arūnas Kazickas, Ernesta Bagužaitė; Vilnius) ieško, kaip atrodytų naujo statyba šalia esamo „Garso“ pastato; „METRO architektūra“ (arch. Julius Biliūnas, Tautvilė Džiugytė, Eglė Daunoraitė, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Dovilė Gudavičiūtė; Vilnius) eina plyno lauko keliu, t. y. projektuoja S. Eidrigevičiaus menų centrą dabartinio „Garso“ vietoje ar prieigose; panevėžiečiai arch. Arvydas Narkevičius, Donatas Malinauskas, Arnoldas Gabrėnas, Agnė Gabrėnienė, Vidminas Stankevičius pasuko kitu keliu –menų centrui ieško kitos vietos.
Kūrybinių dirbtuvių ekspertai urbanistė dr. Dalia Dijokienė, architektas, kultūros portalo pilotas.lt vadovas Audrys Karalius, kuratorė Daiva Gasiūnienė (asistentės Aida Štelbienė, Ginta Krikščiūnaitė, Aistė Dūdėnaitė) birželio 2 d. 14 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės viešojoje bibliotekoje aptars kūrybinių dirbtuvių rezultatus – tą dieną dalyviai savo darbus pristatys visiems besidomintiems S. Eidrigevičiaus menų centru.
Pagal A. Pocienės, G. Krikščiūnaitės inf. parengė Komunikacijos skyrius
