Stasys Šimkus sugrįžo į Seredžių
Birželio 24 d. Seredžiuje (Jurbarko r.) įvyko Stasio Šimkaus chorų festivalis „Kur bakūžė samanota…“, skirtas kompozitoriaus, chorvedžio, dirigento, pedagogo, pirmosios lietuvių Dainų šventės organizatoriaus Stasio Šimkaus 130-osioms gimimo metinėms paminėti. Stasio Šimkaus gimtinės vietoje Motiškių kaime suskambo pirmoji kompozitoriaus daina, o parke prie jo vardu pavadintos mokyklos buvo atidengta liaudies meistro Algimanto Sakalausko medžio skulptūra, skirta šiems festivaliams įamžinti – smuiko raktas ir giedantys paukšteliai, simbolizuojantys jau aštuntą kartą vykstantį festivalį. Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje chorinės dainos gerbėjai klausėsi jungtinio chorų kolektyvų „Lelija“ (Jurbarkas), „Vasara“ (Šiauliai), „Šaltinis“ (Šiaulių r.), „Šatrija“ (Raseiniai) bei solistų Sigutės Trimakaitės (Vilnius) ir Naglio Mačėno (Jurbarko r.) koncerto.
„Jurbarko rajone rengiamų chorų festivalių, skirtų Stasio Šimkaus atminimui įamžinti sumanytoja ir organizatorė buvo chorvedė Marija Tautkuvienė. Anot M. Tautkuvienės, imtis šio projekto ją paskatino keletas sutapimų. Ji pati kilusi nuo Skirsnemunės, kurioje ir prasidėjo S. Šimkaus muzikinė veikla. Čia jis subūrė chorą, vadovavo jam, koncertavo. Skirsnemunėje dar gyvi prisiminimai apie gabų septyniolikmetį jaunuolį, galėjusį vadovauti dideliam chorui. M. Tautkuvienė mokėsi Klaipėdoje, Stasio Šimkaus vardą turinčioje konservatorijoje, kurios įkūrėjas ir direktorius buvo pats S. Šimkus. Studijuodama ji plačiau susipažino su S. Šimkaus muzikiniu palikimu, pamėgo jo dainas. Pirmoji M. Tautkuvienės darbovietė – Seredžius, kompozitoriaus gimtinė. Jauna mokytoja mokykloje subūrė ir vadovavo dviem chorams, kurių repertuare dažna daina – S. Šimkaus sukurta ar harmonizuota.
Pradėjusi dirbti Jurbarke, vadovaudama „Versmės“ ir „Barkūno“ chorams M. Tautkuvienė nepamiršo serediškio kompozitoriaus kūrybos. Gimė mintis – suburti Lietuvos, o vėliau ir užsienio chorus į bendrą šventę – Stasio Šimkaus chorų festivalį „Kur bakūžė samanota…“. Festivalio pavadinimas – poeto P. Vaičaičio ir kompozitoriaus S. Šimkaus sukurtos dainos žodžiais – tartum savaime kviečia atvykti į muziko gimtinę, Motiškių kaimą netoli Seredžiaus. Čia, prie paminklinio akmens S. Šimkaus gimtosios sodybos vietoje, 2007 metais, prisimenant dainos žodžius, buvo pasodinta obelaitė, čia susirinko choristai į festivalį „Kur bakūžė samanota…“, pirmą kartą vykstantį Seredžiuje. Antrojo, 2012 m. Seredžiuje vykusio festivalio metu prie mokyklos buvo atidengtas S. Šimkaus atminimui skirtas stogastulpis (aut. A. Sakalauskas), o Seredžiaus mokyklai suteiktas garbingas Stasio Šimkaus vardas“, – mintimis apie šio festivalio atsiradimo istoriją dalinosi Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja-metodininkė Margarita Baršauskienė.
Šiuo metu Jurbarko rajone rengiamų chorų festivalių tradiciją tęsia Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras. Už bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus, bendruomeninę veiklą, tradicinės kultūros puoselėjimą, meilę ir pagarbą savo kraštui, žmogui, istorijai Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenei skirta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėka. Ją bendruomenei įteikė renginyje dalyvavusi skyriaus vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė.
Taip jau sutapo, kad chorų festivalis įvyko per pačias Jonines, todėl surengta ir šiai dienai paminėti skirta šventė. Mokyklos stadione surengtos sportinės varžybos, aikštėje prie mokyklos Jonų ir Janinų pasveikinimas, kupoliavimas, vainikų pynimas bei kiti šventiniai ritualai. Joninių laužo šviesa subūrė šeimas, draugus, kaimynus, kuriems savo pasirodymus dovanojo Seredžiaus meno saviveiklos kolektyvai „Melodija“ ir „Aidija“, džiazo ir lengvosios muzikos atlikėjai Indrė Kapočiūtė (Kaunas), Eligijus Jukna (Kaunas), grupė „Dinamika“ (Kaunas).