Stepono Dariaus gimtinės sutvarkymas – rajono garbės reikalas
Klaipėdos rajono istorijai svarbus vienas žymiausių Lietuvos lakūnų – legendinis Steponas Darius, kurio memorialinis muziejus-sodyba yra Judrėnų seniūnijoje. Steponas Darius kartu su Stasiu Girėnu tapo pirmaisias lietuviais, perskridusiais Atlanto vandenyną.
Pasak Klaipėdos rajono vicemerės Turizmo tarybos pirmininkės Rūtos Cirtautaitės, S. Dariaus gimtinės teritorija – svarbi ne tik mūsų rajonui. „S. Dariaus memorialinėje sodyboje-muziejuje lankosi daugybė moksleivių, čia vyksta ekskursijos, į kurias atvyksta žmonės ne tik iš Lietuvos. Į rajoną atvykstantys turistai, užsienio delegacijos vyksta į Judrėnus, į Dariaus kaimą, nes ir jie žino apie mūsų lakūnus, nugalėjusius Atlanto vandenyną. Manau, kad šios teritorijos sutvarkymas – svarbus visai Lietuvos aviacijos istorijai“, – pasakojo vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Šiuo metu UAB „Hidrostatyba“ yra parengusi Stepono Dariaus memorialinės sodybos-muziejaus ir jos teritorijos techninį projektą. Jau yra gautas ir statybos leidimas bei pateiktos dvi paraiškos gauti finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.
Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas teigia, kad Judrėnų seniūnija tikrai nėra užmirštas rajono kampelis: „Judrėnų seniūnijoje lankosi daug turistų iš Lietuvos ir užsienio. S. Dariaus memorialinė sodyba-muziejus yra be galo svarbi mums visiems. Vien per kas 5 metus vykstančią „Lituanicos“ skrydžio jubiliejaus minėjimo ceremoniją į S. Dariaus gimtinę susirenka apie 5 tūkst. žmonių! Kitąmet, 2018 metais, minėsime ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, bet ir legendinio skrydžio 85-ąjį jubiliejų. Todėl būtų gerai, kad iki 2018 metų ši teritorija būtų sutvarkyta.“
Pasak Lietuvos aviacijos muziejaus vyresniojo muziejininko Mėčislovo Raštikio, per metus vien S. Dariaus memorialinis muziejus-sodyba sulaukia 1,4 tūkst. lankytojų, o pridedant ir renginiuose apsilankančius svečius jų būna apie 2,5 tūkst. Čia vyksta įvairios parodos, renginiai, S. Dariumi domisi moksleiviai, turistai iš užsienio, visi, kuriems įdomi Lietuvos istorija, aviacija.
Šiuo projektu yra siekama atkurti ir sutvarkyti Stepono Dariaus memorialinės sodybą ir pastatus pagal išlikusią istorinę medžiagą. Siekiama išlaikyti ir istorinius puošybos elementus, sodybos struktūrą ir tuo pačiu pritaikyti pastatus šiuolaikiniams muziejaus poreikiams: ekspozicijai, orlaivių remontui, edukacinėms erdvėms, ūkinėms ir pagalbinėms patalpoms.
Parke projektuojami trys visuomeninės paskirties pastatai buvusių ūkinių pastatų vietose. Pirmas naujai pastatytas pastatas arklidė-vežiminė turėtų būti pritaikomas parodoms, seminarams, konferencijoms ir edukaciniams užsiėmimams vesti.
Antrasis pastatas tvartas-daržinė turėtų būti pritaikomas edukaciniams užsiėmimams vesti, buitinės ir aviacijos technikos saugojimui ir remontui.
Trečiasis projektuojamas pastatas jauja, kuris anksčiau buvo skirtas linams, javams, kanapėms džiovinti, turėtų būti pritaikytas renginių organizavimui, t. y. klojimo teatro, kitų kolektyvų pasirodymamas, edukacinėms programoms, buities reikmenų, padargų ir mažų skraidančių aparatų, t. y. lėktuvėlių, bepiločių orlaivių laikymui-eksponavimui.
Į S. Dariaus memorialinę sodybą-muziejų žmonės atvyksta ne tik domėtis istorija, bet ir gerai praleisti laiką, čia renkasi įvairaus amžiaus lankytojai, todėl projektuojama ir pramoginė zona: vakarinėje parko dalyje turėtų būti iš gyvatvorės suformuotas labirintas, numatomos ir trys žaidimo aikštelės skirtingo amžiaus vaikams.
Šiaurinėje projektuojamos teritorijos dalyje, šalia miško, numatoma stovyklavietė su tinklinio aikštele, mažosios architektūros objektais – pavėsinėmis, laužavietėmis, apšvietimu, nes čia jau ne pirmą vasarą vyksta Lietuvos skautų vasaros stovyklos. Stovyklavietė turėtų būti iš visų pusių aptverta regiono liaudies tradicijas atspindinčia tvora iš žabų, šakų, plonų kartelių, eglinių ar pušinių karčių.
Planuojama ir šventinių renginių zona, kurioje bus pakyla, scena renginiams, ir link jos vedantis takas. Taip pat planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus į parką, pėsčiųjų takus, apžvalgos namelį-bokštelį.
Svarbu tai, kad išlieka senieji sodybos želdiniai, medžiai. Taip pat planuojama atnaujinti tradicinius Žemaitijos regionui būdingus gėlių darželius šalia buvusio gyvenamojo namo-muziejaus.
Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė mano, kad teritorija projektuojama taip, kad jos erdvės atskleistų vieno iš žymiausių lakūnų Lietuvoje gyvenimą bei Žemaitijos regiono XIX a. pab.–XX a. pr. kaimo vienkieminės sodybos struktūrą ir architektūrą. „Svarbu Stepono Dariaus gimtinę ne tik prikelti naujam gyvenimui, bet ir išsaugoti jos istoriją“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.
