Stipriausias Europos ugniagesys Rolandas Orda: „Vienodų gaisrų nebūna…“

Rugsėjo 27 d. 48-ąjį gimtadienį švenčiantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos skyrininkas Rolandas Orda pasidovanojo sau gražiausią dovaną – prieš kelias dienas iš Europos čempionato parsivežė Europos stipriausio ugniagesio titulą ir medalį. Jį iškovojo 45-50 metų amžiaus grupėje.

Tik antri metai stipriausio ugniagesio varžybose dalyvaujantis vyras iš karto kopė ant aukščiausių apdovanojimų laiptelių. Pernai Vilniuje vykusiose tarptautinėse stipriausio ugniagesio varžybose, amžiaus grupėje per 40 metų, jis iš karto užėmė pirmąją vietą.

R. Orda sako, jog jam nugalėti padeda meilė sportui. Nuo mažens jis slidinėja, Šiauliuose mokėsi net specialioje sporto klasėje, dabar dalyvauja tarptautiniuose slidžių maratonuose, kuriuose irgi skina laurus. Tartu maratone jis taip pat užėmė pirmąją vietą savo amžiaus grupėje. Mėgsta dviračių sportą, bėgimą, krepšinį, dalyvauja dviračių maratonuose miškuose.

„O į stipriausio ugniagesio varžybas pakvietė kolega ir treneris Andrius Ašmontas. Šiaulių apskrityje net buvo surengtas stipriausio ugniagesio konkursas. Vieniems galbūt buvo per sunku, o kiti „užsikabino“ ir liko šiame sporte. Kadangi šių varžybų įranga labai brangi, daug ką darėme savo rankomis. Dabar treniruojamės kiekvieną savaitę,“ – pasakojo skyrininkas.

R. Orda priešgaisrinėje apsaugoje dirba jau 23-eji metai. Grįžusį iš armijos dirbti ugniagesiu jį pakvietė draugai. „Iš pradžių dirbau Šiauliuose, vėliau perėjau į Kuršėnų komandą. Mėgstu šį darbą, nes kasdien eini į jį ir nežinai, kas įvyks. Vienodų gaisrų nebūna. Negalėčiau dirbti monotoniško darbo,“ – sako jis.

O situacijų per keletą dešimtmečių ugniagesiui pasitaikė pačių įvairiausių. Teko ir vaiką iš skalbimo mašinos traukti, ir krokodilą iš gaisro gelbėti. „Tas įvykis buvo jau seniai. Kuršėnuose užsidegė gyvūnėlių prieglauda. Kai atvažiavome, gyvūnai jau buvo uždusę nuo dūmų, tačiau akvariume plaukiojo gyvas krokodilas. Kartu su prieglaudos darbuotoju išnešėme jį ant rankų. Šiam krokodilui pasisekė, jis liko gyvas.“

Tačiau ne visi nutikimai ugniagesio darbe būna tokie linksmi. Ne kartą Rolandui teko gelbėti iš gaisro žmones, gaivinti juos, traukti skenduolius. „Sunkiausia matyti, kai kažkas gaisre žūva. Ypač, kai žūsta vaikai. Matai artimųjų ašaras ir neviltį, grįžęs į komandą išgyveni, kartais tokie vaizdai nepasimiršta ir namuose. Kalbi su draugais ir kolegomis, ką kitaip buvo galima padaryti. Tačiau tik laikas išgydo žaizdas,“ – sako jis.

„Kai prieš 16 metų pradėjau dirbti Kuršėnuose, gaisrų būdavo daug daugiau. Dažniau degdavo ne tik gyvenamieji namai, bet ir ūkininkų inventorius, traktoriai, daržinės. Šiandien gaisrų sumažėjo, nes žmonės atsakingiau žiūri į savo turtą, rūpinasi jo apsauga. Žinoma, dar yra nemažai asocialių šeimų, kurias mes puikiai pažįstame, žinome jų adresus mintinai. Tokiems sunku ką nors paaiškinti. Daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui, nes žmonės kūrena viską, kas pakliūva po ranka,“ – teigė R. Orda.

Beje, pirmasis R. Ordos, kaip ugniagesio, krikštas privertė nusiristi širdį į kulnus: „Pirmąją dieną tik atėjus į darbą gavome pranešimą, kad gaisras kilo… gatvėje, kurioje aš gyvenu. Klausau toliau – ir mano namo numeris. Nuvažiavome, o gaisras, pasirodo, dar ir mano laiptinėje. Po mano butu, kuris buvo pirmame aukšte, degė sandėliukas. Tikrai keistas sutapimas ir dar pirmąją budėjimo dieną.“ 

Šiandien skyrininkas savo namuose ir dūmų detektorių turi, ir apsidraudęs yra nuo visokių nelaimių. „Žinau, ką reiškia, jeigu mano namuose ar pas kaimynus kiltų gaisras…“ – sako jis.

R. Orda pasakojo, jog, kur benueitų, visur apsižvalgo, ar dėl priešgaisrinės saugos tvarka. Kaip pasirūpinti namais, pataria ir savo draugams: „Neretai jie ir patys skambina, statydamiesi namą klausia, kaip tinkamai įsistatyti duris, sumūryti kaminą, kokią apsaugą nuo ugnies ir karščio naudoti.“

Pasak skyrininko, Kuršėnų komanda, kurioje jis dirba, nėra didelė. „Jaunimo joje nedaug, nes visi bėga į užsienį. Komanda darni, ugniagesiai gelbėtojai gerai pažįsta vieni kitus, žino, ką kuris sugeba. Su tokiais žmonėmis malonu dirbti, nebaisu ir į ugnį eiti, nes vienas kitu pasitikime,“ – teigė  pareigūnas.