Stiprinamas finansų sistemos stabilumas ir indėlininkų teisių apsauga
Lapkričio 19 d. Seimui pritarus Finansų ministerijos pateiktiems Finansinio tvarumo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų pakeitimams, sustiprintos galimybės tinkamai užtikrinti finansų sistemos stabilumą, kartu didinamos ir garantijos indėlininkams.
„Numatytos priemonės leis veiksmingai spręsti bankų ir kitų didelių finansų įstaigų nemokumo atvejus, tam naudojant pačių finansų įstaigų, o ne mokesčių mokėtojų pinigus, tuo pačiu garantuojant indėlininkams, kad, esant poreikiui, būtų greitai išmokėtos draudimo išmokos“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Naujoji tvarka sumažins sisteminės bankų sektoriaus krizės tikimybę, taip išvengiant ekonominės gerovės nuosmukių. Taip pat pataisomis bus užtikrinama, kad susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, bankų patirti nuostoliai nebūtų perkeliami ant mokesčių mokėtojų pečių – atsakomybę, visų pirma, turės prisiimti patys bankai ir jų kreditoriai.
Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtais teisės aktais į nacionalinę teisę perkeltos Bankų sąjungos pagrindo – Europos Sąjungos (ES) Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei Indėlių garantijų sistemų direktyvų – nuostatos.
Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva skirta veiksmingai spręsti kredito įstaigų ir didelių investicinių įmonių problemas naudojant pačių finansų įstaigų, o ne mokesčių mokėtojų pinigus. Tam bus įkurtas specialus fondas, finansuojamas iš pačių finansų rinkos dalyvių įmokų. Jo lėšos, prireikus, būtų naudojamos pertvarkymui. Nuo 2016 metų šis fondas įsilies į maždaug 55 mlrd. eurų dydžio centralizuotą euro zonos pertvarkymo fondą. Numatoma, kad Lietuvos dalis jame sudarytų apie 33 mln. eurų.
Nemokias finansų įstaigas galima bus pertvarkyti 4 būdais arba jų deriniais: perleidžiant verslą, įkuriant laikinąją įstaigą, atskiriant turtą ir gelbėjant privačiomis lėšomis, t. y. nurašant kapitalą.
Už finansų sektoriaus subjektų pertvarkymą bus atsakingas Lietuvos bankas, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – Lietuvos bankas kartu su Bendra pertvarkymo valdyba, kuri yra įsteigta pagal ES Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą.
Indėlių garantijų sistemų direktyvos paskirtis – užtikrinti, jog Indėlių draudimo fonde būtų pakankamai lėšų, kad, esant poreikiui, indėlininkams būtų greitai išmokamos draudimo išmokos. Kompensacijos indėlininkams bus išmokamos gerokai greičiau – maksimalus išmokų terminas per 10-ies metų pereinamąjį laikotarpį sutrumpės daugiau nei keturis kartus, t. y. nuo 30 iki 7 darbo dienų.
Taip pat nustatyti atvejai, kai indėlininkui būtų išmokama didesnė negu standartinė 100 000 eurų suma. Tarp tokių išimčių – atvejai, kai žmogus į banką ar kitą kredito įstaigą indėlį padėjo pardavęs gyvenamąjį būstą (būtų kompensuojama iki 300 000 eurų) ar paveldėjęs indėlį (tokiu atveju būtų kompensuojama iki 200 000 eurų), taip pat gavęs išmoką arba kompensaciją asmens mirties atveju ar už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą (būtų kompensuojama iki 200 000 eurų). Tiesa, lėšos indėlininko sąskaitoje turi būti įskaitytos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų indėliai nebebus draudžiami.
Indėliai būtų kompensuojami kredito įstaigų lėšomis, kurios būtų pervedamos į Indėlių draudimo fondą. Per artimiausius 10 metų fondas turės sukaupti 0,8 proc. lėšų nuo visos apdraustųjų indėlių sumos. Per 4 vėlesnius metus šis dydis turės išaugti iki 2 proc. Kredito įstaigų įmokos į Indėlių draudimo fondą diferencijuojamos į periodines ir specialiąsias. Pastarosios, iš kredito įstaigų bus renkamos tais atvejais, kai fonde esančių lėšų neužteks išmokėti kompensacijoms.
Priimti pakeitimai užtikrins visavertį Lietuvos dalyvavimą ES bankų sąjungoje.
