„Stiprūs kartu” uždaro centrą Lenkijoje – teiks pagalbą tėvynėn grįžtantiems ukrainiečiams

Gegužės 19 d. nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu” uždaro punktą Lenkijos-Ukrainos pasienyje. Iš čia karo pabėgėliai buvo pervežami į Lietuvą, kur bent 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausiai moterų ir vaikų – savo būstuose priėmė geros valios Lietuvos gyventojai. Karo pabėgėlių srautui nuslopus, „Stiprūs kartu” imasi pagalbos tėvynėn grįžti nusprendusiems ukrainiečiams.
„Mūsų punkte pasienyje dirbo 30 savanorių, kurie padėjo Lietuvą pasiekti maždaug 10 tūkst. ukrainiečių. Kone pusė jų – apie 40 proc. – buvo vaikai.
Po beveik 3 karo mėnesių, kai frontas liko tik šalies rytuose ir pietuose, pabėgėlių srautai sumažėjo. Dabar dalis žmonių ėmė ieškoti galimybių grįžti namo – į išlaisvintas Ukrainos teritorijas”, ‒ pasakoja vienas iš „Stiprūs kartu” iniciatorių Edmundas Jakilaitis.
Kasdien – po 600 pagalbos prašymų
„Stiprūs kartu” mikroautobusai kursuodavo palei Lenkijos – Ukrainos pasienį kur surinkdavo Lietuvoje prisiglausti norinčius karo pabėgėlius. „Stiprūs kartu” mikroautobusai nuvažiavo beveik 100 tūkst. kilometrų ir kai kuriomis dienomis net apie 300 žmonių nuo čia pradėdavo kelionę iki saugaus prieglobsčio Lietuvoje.
Iki mūsų šalies pabėgėliai buvo atvežami autobusais – viso suorganizuota 120 reisų nuo Ukrainos pasieninio iki Lietuvos.
„Intensyviausiomis dienomis – nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio – kasdien sulaukdavome apie 600 pagalbos prašymų. Dalis mums skambinusių žmonių Lietuvą pasiekė savo transportu, kita dalis atvyko autobusais, kuriuos apmokėti „Stiprūs kartu” padėjo šalies verslo ir gyventojų parama.
Ir toliau organizuosime ir finansuosime reguliarų autobuso reisą iš Lvivo, tad Lietuvą norintys pasiekti karo pabėgėliai tokią galimybę turės” ‒ sako E. Jakilaitis
„Stiprūs kartu” veiklą atnaujino pirmąją karo dieną. Čia susitelkė virš 2000 savanorių, kurie dirbo pasienyje, skambučių centre, pabėgėlių registracijos centre ir kitur. Prie „Stiprūs kartu” veiklos prisidėjo ir kitos visuomeninės organizacijos, ypač ‒ „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija”.
Neabejingi šalies gyventojai „Stiprūs kartu” platformoje pasidalino 15 tūkst. butų ir namų visoje Lietuvoje. Taip jie suteikė saugų prieglobstį daugiau nei 30 tūkst. nuo karo bėgusių ukrainiečių.
Padeda grįžti į tėvynę
Uždarę centrą Lenkijos-Ukrainos pasienyje, „Stiprūs kartu” pereina prie naujo etapo. Čia organizacijos laukia 2 dideli iššūkiai. Visų pirma, dalis pabėgėlius priėmusių žmonių sutiko pasidalinti būstu 3 mėnesiams. Ne visi galės pratęsti šį terminą, tad teks organizuoti žmonių rotaciją ir ieškoti jiems naujo prieglobsčio.
Antrasis iššūkis – pagalba karo pabėgėliams grįžtant į tėvynę. Šis procesas prasidėjo prieš mėnesį ir jau įsibėgėjo. „Stiprūs kartu” pasirūpino, kad ukrainiečių kelionė atgal būtų sklandi, saugi ir nemokama.
Kartu „Stiprūs kartu” drauge su partneriais, pirmiausia – skautais, surengs ir finansuos vaikų vasaros stovyklas penkiems šimtams karo pabėgėlių vaikų Lietuvoje.
„Toliau stebime ir vertiname situaciją Ukrainoje bei esame pasirengę reaguoti į naujus pagalbos poreikius. Kaip ir anksčiau bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis ir inciatyvomis, kurios teikia paramą už laisvę kovojančiai Ukrainai.
Noriu padėkoti prie mūsų prisijungusiems savanoriams, taip pat šauliams, skautams, „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos” savanoriams bei visiems Lietuvos žmonėms už jų gerą valią ir realius darbus padedant ukrainiečiams. Tikrai didelę paspirtį mums suteikė ir šalies verslai. „Stiprūs kartu” darbai tikrai nesibaigė, bet vieną svarbų etapą jau paliekame užnugaryje”, ‒ teigia E. Jakilaitis.
Pasak jo, karas parodė, kad Lietuvos žmonės nori, gali ir moka padėti patekusiems į sunkią padėtį. Lietuva dar niekada nėra regėjusi tokios savanorystės pakilimo bangos, kuri brandina ir stiprina mūsų visuomenę. Dabar gaunamos pamokos nebus pamirštos ir po karo, kuriame visa Lietuva Ukrainai linki kuo greitesnės pergalės.