Streikas: įvesti etatinį, o ne minutinį darbo apmokėjimą
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) spalio 30 d. priėmė sprendimą skelbti neterminuotą streiką, kuris prasidės lapkričio 12 d. Tokį žingsnį žengti privertė valdžios primesta, absurdiška mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema, kurios ydas LŠDPS įžiūrėjo nuo pat jos ištakų, o jos pasekmes dabar jaučia visa švietimo bendruomenė.
Šių metų gegužės mėnesį LŠDPS surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo siekė atkreipti visos pedagoginės bendruomenės dėmesį į siūlomos sistemos spragas. Taip pat tikėta, kad politikai atidžiai apsvarstys siūlomą reformą ir priims išmintingus sprendimus, tačiau reforma priimta buldozerio principu. LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja.
„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos: nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba klaidingai sudarytos darbo sutartys. Verčiant 2017–2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį metinėmis valandomis buvo dauginama iš 36, o ne iš 42 savaičių, neišspręstas mokytojų darbo mokinių atostogų metu klausimas, skaičiuojant etatus paliktos tokios „žirklės“, kad su mažiau vaikų ir mažiau valandų dirbantys mokytojai uždirba daugiau, nei turintys perpildytas klases. Kartu įvesta nauja mokymo lėšų paskirstymo metodika taip pat ydinga, nes nepakanka lėšų namų mokymui, klasėms dalinti į grupes, kvalifikacijai, švietimo pagalbai, o klasės dideliuose miestuose kaip buvo taip ir liko perpildytos.
„O visam tam juk buvo išleista ne viena dešimtis milijonų ir kalbama dar apie dešimtis papildomų milijonų kitiems metams, kurie vėl nebus skirti ne mokytojų atlyginimams kelti, bet naudojami neskaidrios ir neteisingos sistemos stiprinimui. Jeigu Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse švietimo darbuotojų atlyginimai apie 20 proc. didesni nei šalies vidurkis, tai Lietuvoje jie vidurkio net nesiekia, nors nuolat girdime apie Švietimo ir mokslo ministerijos švaistomas lėšas“, – sako LŠDPS vadovas A. Navickas.
LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių val. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
LŠDPS informacija
