Strielčių kaime žuvusiems partizanams atminti
„Jie žinojo, kad žus, bet jie norėjo gyventi! Jie tikrai norėjo gyventi”, – su jauduliu balse kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, šeštadienį, rugpjūčio 13 d. pagerbdama lygiai prieš 75- erius metus Strielčių miško (Punios sen., Alytaus r.) bunkeryje žuvusius Lietuvos partizanus.
Vytautas Subačius-Klevas žuvo, būdamas vos 23 metų amžiaus.
Jis buvo Dainavos rinktinės Margio partizanų grupės vadas. Buvęs Raitininkų mokyklos mokytojas, Kružiūnų pradžios mokyklos vedėjas.
Jonas Jusas-Pakštas žuvo, sulaukęs 34.
Jis buvo vietinis, Strielčių kaimo gyventojas, Lietuvos šaulių sąjungos karininkas.
Atsistojęs kalbėti apie savo tėvą, partizano sūnus Juozas Gataveckas nesulaikė ašarų. Jis pasakojo, kad po tėvo žūties mama gelbėjo save ir sūnų, pakeisdama pavardes. Taip partizano Jono-Juso sūnus tapo Gataveckas.
Minėjime dalyvavo ir bunkerio sunaikinimo liudininkas Vincentas Jonika. Deja, amžius ir sveikatos sutrikimas neleido jam pasidalinti tų dienų prisiminimais.
Istorinę to laikmečio situaciją trumpai apžvelgė minėjimo rengėjai, akcentuodami, kad po Antrojo pasaulinio karo dešimt metų trukusi partizanų kova prieš rusų okupantus yra išskirtinis reiškinys. Partizanų krauju aplaistyti Lietuvos miškai – tai skaudi netekties istorija.
Juozas Šarkus-Vaitkus žuvo, būdamas 30-ties. Jis buvo ypatingojo būrio vadas ir Margio grupės vado pavaduotojas.
Šių jaunų, drąsių ir už Lietuvos laisvę savo gyvybes paaukojusių partizanų atminimas pagerbtas tylos minute, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių pagarbos salvėmis, dainomis, eilėmis, gražiais žodžiais.
Lietuvos partizanai žuvo už laisvę. Mes savo tėvynės laisvę taip pat gynėme ir esame laimingi, kad gyvename laisvoje Lietuvoje, bet kasdien turime ją saugoti visomis priemonėmis. Taip kalbėjo Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Alytaus apskrities vadas Antanas Dambrauskas.
Pasisakė Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus pirmininkas Petras Vitunskas. Kai kurioms jo išsakytoms mintims apie pokario kaimų pagalbą stribams ar partizanams kiti dalyviai nepritarė, tačiau garsiai neprieštaravo.
Prie kryžiaus, esančio šalia partizanų bunkerio, plazdėjo gyva ir labai šilta Laisvės dvasia. Telaimina Dievas žuvusiųjų auką, už laisvę mirę – nemiršta gyvųjų širdyse,– sakė meninės partizanų atminimo kompozicijos rengėjai – Alytaus rajono savivaldybės Kultūros centro atstovai. Jų vokalinio ansamblio atliekamas dainas kartu dainavo visi renginio dalyviai.
