Struvės geodeziniam lankui – speciali moneta
Nauja Lietuvos banko išleista kolekcinė 20 eurų sidabro moneta visuomenei pristatyta Meškonyse prie Vilniaus, netoli Europos geografinio centro, kur eina monetoje įamžintas Struvės geodezinis lankas, naudotas nustatyti Žemės formą ir dydį. Renginyje dalyvavo ir jo dalyvius pasveikino žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis.
„Struvės geodezinis lankas – tai vienas įspūdingiausių istorinių žmonijos bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį“, – pažymėjo žemės ūkio viceministras. – Jo garbei išleista moneta įamžina šį unikalų paminklą“.
Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino Tartu universiteto profesorius ir ilgametis to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (F. G. W. von Struve, 1793–1864).
Monetos briaunoje užrašyti Meškonių ir dar dviejų Lietuvos vietovių pavadinimai ir jų koordinatės. Tose vietovėse yra trys geodeziniai punktai, kartu su dar trisdešimt vienu punktu kitose devyniose valstybėse primenantys pasaulyje garsų Struvės geodezinį lanką, UNESCO įtrauktą į Pasaulio paveldo sąrašą. Jame įrašyti keturi objektai, ir visi jie įamžinti Lietuvos banko išleistose kolekcinėse monetose.
Dar viena šios monetos įdomybė: vienoje iš jos pusių įrašyti 10 valstybių pavadinimai jų originalo kalba (Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova). Tai valstybės, kurių teritoriją kerta beveik 3 000 km ilgio Struvės geodezinis lankas.
Kolekcinė 20 eurų sidabro moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui, nukaldinta 3 000 vnt. tiražu Lietuvos monetų kalykloje. Monetos grafinius projektus sukūrė ir gipsinius modelius atliko Tadas Žebrauskas.
Monetos pristatymo dalyviai apsilankė Europos geografiniame centre, įsikūrusiame vos už kelių kilometrų nuo Meškonių, rodomoje ekspozicijoje apie Struvės geodezinį lanką. Ekspoziciją parengė Žemės ūkio ministerija.
