Studentai sukūrė inovaciją, kuri išsaugo gerąsias maisto produktų savybes
Pirmasis Lietuvoje elektroninių impulsų generatorius, kurį naudojant galima pakeisti biologinių audinių struktūrą ir taip išsaugoti augalinės žaliavos kokybę – tai Kauno technologijos universiteto (KTU) studento Justino Barakausko kartu su kolega Mindaugu Visockiu sukurtas produktas. Ši technologija gali būti naudojama mėsos pramonėje, vyno gamybos procese ir kitose srityse.
„Naudojant aukštos įtampos impulsus išlaikomi vitaminai, antioksidantai ir pigmentai bei prailginamas produkto galiojimo laikas. Ši inovacija palengvina daržovių pjaustymo procesą – sumažėja energijos sąnaudos ir metalo jonų kiekis maiste, įranga ilgiau išlieka efektyvi“, – teigia J. Barakauskas.
Praėjusių metų parodos-konkurso „Technorama“ nugalėtojų J. Barakausko (KTU) ir M. Visockio (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas, Sodininkystės ir daržininkystės institutas) sukurtas išradimas „Elektroninių impulsų generatorius biologinių struktūrų poveikiui“ buvo apdovanotas pagrindiniu – KTU rektoriaus prizu.
Nugalėtojai dalinasi savo patirtimi ir įspūdžiais apie „Technoramą“.
– Kas jus paskatino dalyvauti „Technoramoje“?
Justinas: Pirmą kartą „Technoramoje“ dalyvavau 2014 metais, tuomet dar gerai nežinodamas, koks tai renginys. Pirmas blynas nebuvo prisvilęs, kadangi taip pat laimėjau aukščiausią apdovanojimą. Ir ne tik finansinį – būtent dalyvavimas „Technoramoje“ suteikė galimybę pamatyti kitokį Universiteto veidą ir suprasti tai, kad Universitetas nuobodus gali būti tik tų žmonių pasaulėžiūroje, kurie nežino, kokį džiaugsmą gali suteikti inžinerinė kūryba ir jos rezultatai. Po dviejų metų, turėdami naują produktą, nusprendėme, kad negalime jo paslėpti ir idėja reikia pasidalinti su kitais, nes turime viltį, kad mūsų dalyvavimas paskatins bent vieną studentą ką nors kurti arba tiesiog padrąsins neslėpti savo idėjų.
Mindaugas: Žinojome, kad tokio pobūdžio prietaiso su tokiais technologiniais parametrais Lietuvoje dar niekas nesukūrė, todėl norėjosi pamatyti, kokio susidomėjimo šis produktas gali sulaukti vietinėje rinkoje bei, tuo pačiu, būti objektyviai įvertintiems.
– Kiek konkurentų turėjote savo kategorijoje?
Justinas: Neturėjome. Aš negaliu dalyvių vadinti konkurentais, kadangi nesu suinteresuotas, kad jie šiame konkurse būtų silpnesni už mano komandą. Jei jų darbas būtų įvertintas geriau nei mūsų, mums reikėtų labiau pasistengti. Tai padeda tobulėti, todėl teisingiau juos būtų vadinti kolegomis.
Mindaugas: „Technoramoje 2016“ pamatėme labai įdomių idėjų, kurios galėtų sulaukti sėkmės ateityje. Laimėti padėjo ilgametė kolegos patirtis bei tinkamas idėjos pateikimas.
– Ar iškilo kokių nors iššūkių ruošiantis dalyvauti „Technoramoje 2016“?
Mindaugas: Visiems studentams trūksta laiko, ne išimtis – ir mes. Prietaiso prototipą baigėme surinkinėti likus mažiau nei valandai iki renginio pradžios. Kadangi prietaiso gabaritai – nemaži, keliaudami iki KTU „Santakos“ slėnio patyrėme nuotykių, netgi keletą minučių vėlavome.
Justinas: Taip, šiandien linksma tai prisiminti. Tiesą sakant, vienu metu buvo kilę abejonių, ar išvis verta dalyvauti, netikėjome sėkme. Ne visada gali racionaliai įvertinti savo darbo rezultatus, kadangi praleidęs tiek laiko kurdamas technologiją ar įrangą, nebepastebi to, kas kitiems gali atrodyti neįtikėtinai. Manau, galimybė pateikti savo kūrybos vaisius kitų asmenų vertinimui yra vienas didžiausių tokių parodų-konkursų kaip „Technorama“ privalumų.
– Kuo užimta pirmoji vieta „Technoramoje 2016“ prisidėjo prie tolimesnės jūsų sprendimo plėtros? Ar panaudojote laimėtą prizą savo sprendimo tobulinimui?
Mindaugas: Ateityje „Technoramą 2016“ prisiminsime kaip pirmąjį renginį, kuriame buvo pristatytas pirmasis mūsų prietaisas. Žinoma, visuomet smagu laimėti – tai papildomai motyvuoja įdėti dar daugiau darbo bei pastangų. Pripažinimas yra malonu, bet finansinė parama, ypač pradedantiems kūrėjams, yra būtina, ir visuomet norisi, kad ji būtų kuo didesnė – to norėčiau palinkėti ateities „Technoramų“ laimėtojams.
Savo ruožtu mes laimėtą prizą panaudojome prietaiso optimizavimui.
– Kiek įmonių ar privačių asmenų susidomėjo jūsų sprendimu?
Mindaugas: Šiuo metu didžiausio susidomėjimo sulaukiame iš mokslo įstaigų, kurios taiko arba planuoja taikyti elektropulsacijos metodiką savo tyrimuose. Pasaulinės praktikos rezultatai rodo, kad ši metodika ateityje turės potencialo pakeisti daugelį šiuo metu plačiai taikomų technologinių sprendimų maisto pramonėje, biotechnologijų srityje ar medicinoje.
– Ar po „Technoramos 2016“ pradėjote savo išradimo komercinimą?
Justinas: Kai pradėjome kurti įrangą, nuo pirmų dienų turėjome tikslą komercializuoti. Tokio produkto kūrimas reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl kurti įrangą ir atlikti tyrimus nesitikint grąžos – tiesiog neįmanoma. Būtent dėl investicinio kapitalo komercinimo procesas šiek tiek užtruko, bet netrukus pristatysime pirmąjį komercinį įrangos variantą.
– Ko palinkėtumėte arba ką patartumėte „Technoramos 2017“ dalyviams?
Justinas: Pirmiausia – tikėti tuo, ką darote. Kai pirmą kartą dalyvavau „Technoramoje“, netikėjau, kad galiu laimėti. Kai dalyvavome antrą kartą, netikėjau, kad galima laimėti du kartus iš eilės.
Todėl, kad ir kokią idėją turėtumėte, tikėkite ja, parodykite ją kitiems, įsiklausykite į kitų patarimus, nes tai jau bus grąža už atliktus darbus ir tiesiausias kelias sėkmės link. O antras svarbus dalykas – niekada savo produkto pagrindiniu privalumu neįvardinkite pigumo. Esu įsitikinęs, kad kas nors nesunkiai gali jį ar jo analogą pagaminti pigiau. Jūsų tikslai turi būti inovatyvumas, technologinė pažanga, kitų technologinių procesų efektyvumo ar kokybės didinimas – tai jus atves į sėkmę.
