Studentės pavyzdys: dėl „nekaltos“ šiukšlės atsiranda sąvartynai

Atliekų rūšiavimas, antrinės žaliavos, perdirbimas, ekologija – daugelis mūsų šias sąvokas dar „nurašome“ kaip darbus, kurie reikalingi tik aplinką prižiūrinčioms bendrovėms arba ministerijų biurokratams. Savo pavyzdžiu paneigti mitą, kad rūšiuoti yra sunku, bando šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos inžinerijos specialybę įgijusi  Karolina Merkininkaitė.

„Rūšiuoju tikriausiai nuo tada, kai sužinojau apie tai, o pagrindine paskata tapo besąlygiška meilė aplinkai, kurioje gyvenu, ir jaučiamas visuomenės abejingumas aplinkos taršai. Supratusi, kad žmonių požiūrį pakeisti nėra taip paprasta, nusprendžiau gilinti savo žinias šioje srityje ir imtis efektyvių priemonių šioms problemoms spręsti, kol nevėlu“, – tikina mergina.

Informacijos užtenka, atsakomybės – ne

Anot K. Merkininkaitės, visos su atliekų rūšiavimu susijusios temos yra gana plačiai aptarinėjamos žiniasklaidoje, tačiau, merginos teigimu, net jos artimiausio rato žmonėms stinga noro imtis šio darbo patiems.

Aplinkosauga aktyviai besidominčios merginos manymu, atliekų rūšiavimas kiekvieno iš mūsų sąmonėje turėtų būti savaime suprantamas dalykas.

„Kaip ir kita kasdienė veikla namuose, tai neturėtų sukelti papildomų nepatogumų, o nauda ir indėlis į švaresnę aplinką leistų didžiuotis savo veiksmais. Toks požiūris gali prasidėti net, tarkime, apsipirkinėjant parduotuvėje, kur taip pat labai svarbu priimti su rūšiavimu susijusius sprendimus – įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius, vengti besaikio polietileninių maišelių vartojimo, rinktis perdirbamas arba iš antrinių žaliavų pagamintas pakuotes, vengti plastikinės taros“, – vardija K. Merkininkaitė.

Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas pritaria tokiam pavyzdžiui, jo teigimu, didžiausia visuomenės mąstymo klaida išlieka ta, kad vadovaujamasi teiginiu „viena šiukšlė nieko nepakeis“:

„Lengvu rankos mostu išmetant šiukšlę ir pasakant, kad mano vieno indėlis į aplinkos tvarkymą nėra svarbus – nusikratoma visa atsakomybė. Dar blogiau, kad taip galvoja didžioji dalis gyventojų, o nuo vienos šiukšlės ir atsiranda ištisi sąvartynai“, – teigia A.Makauskas.

Atrandami pasiteisinimai

K. Merkininkaitė sako, kad jos pažįstami  savo aplaidumą dažniausiai pateisina tuo, jog neva yra pastatyta per mažai konteinerių arba jie stovi nepatogioje vietoje.

„Juk šiukšles reikia išnešti bet kokiu atveju, o dėl to, kad paimti pora maišelių su išrūšiuotomis atliekomis vietoj vieno, tikrai nepasidaro sunkiau, – tikino aplinkosaugos studentė. – Kad ir kaip gerai atliekų tvarkymo įmonė atliktų savo darbą, galutinį rezultatą lemia žmonių požiūris ir priimtas sprendimas pradėti rūšiuoti arba ne, o pasiteisinimų to nedaryti turbūt rastume net jei pati sistema būtų visiškai ideali“.

Atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės vadovas A.Makauskas teigia, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje tikrai nėra tobula, tačiau palyginus ją su tuo, kas buvo daroma prieš daugiau nei dešimtmetį – skirtumas akivaizdus.

„Skirtumai akivaizdūs – gatvėmis važinėja modernūs atliekas surenkantys automobiliai, daugiabučių kiemuose stovi tūkstančiai rūšiavimui paruoštų konteinerių, o šalia privačių namų tiek valstybės, tiek verslo iniciatyva pastatyti ir individualūs atliekų rūšiavimo konteineriai. Žvelgiant dar globaliau, kasmet mažiname visos šalies sąvartynuose išmetamų atliekų kiekius, nuolat kuriasi naujos rūšiavimo linijos. Visi šie pokyčiai ir prisideda prie bendro požiūrio keitimosi, tačiau turbūt geriausiu pavyzdžiu kiekvienam tampa atsakingai besielgiantis artimas žmogus“, – tikina bendrovės „Ecoservice“ vadovas.

Pavyzdžiu pasekė ir tėvai

Ekologijos šalininkė, o šiuo metu jau ir diplomuota aplinkosaugos specialistė, K.Merkininkaitė pastebi, kad jos artimoje aplinkoje yra nemažai žmonių, pasekusių jos pavyzdžiu ir šiuo metu aktyviai rūšiuojančių atliekas. Iki šiol pats maloniausias pavyzdys jai pačia – tėvai.

„Atliekas pradėjau rūšiuoti dar mokydamasi vidurinėje, todėl kartu į šį procesą teko įsitraukti ir mano tėvams. Prireikė nemažai laiko, kol jie įprato prie pasikeitusių atliekų tvarkymo namuose sąlygų, tačiau dabar galiu didžiuotis, kad mano dėka rūšiavimas tapo jų buities dalimi, su kuria jie puikiai tvarkosi“, – susižavėjimo neslepė K. Merkininkaitė.

Anot jos, tenka pripažinti, kad vyresnioji karta nebuvo pratinta prie atliekų rūšiavimo, nebuvo tam sudarytos palankios sąlygos ir nepaaiškinta rūšiavimo teikiama nauda, todėl dabar jiems kur kas sunkiau sekasi įsisavinti šį procesą.

Merginos manymu, svarbiausia yra išmokyti jaunąją kartą ir įskiepyti atliekų rūšiavimo įprotį, kad šie imtųsi tų pokyčių, kurių trūksta aplinkosaugos problemų sprendimams įgyvendinti.

„Juk tie patys žmonės, kurie dabar tik mokosi mokyklose arba universitetuose, stebi, kaip elgiasi jų pažįstami, draugai ar tėvai, o tai reiškia, kad dabartinio elgesio modeliai galbūt persikels į tolesnes kartas. Svarbu pradėti nuo savęs jau dabar, o ne sakyti, kad „galbūt rytoj“, – sako mergina.

 Praktiniai patarimai rūšiavimui namuose

– Pasidomėkite apie atliekų tvarkymo centrų teikiamas paslaugas ir atliekų išvežimą Jūsų gyvenamojoje vietoje

– Įsigykite tris šiukšlių kibirus arba vieną didelį standų maišą, kuriame esančias popieriaus, plastmasės ir stiklo atliekas galėsite lengvai išrūšiuoti į konteinerius

– Nereikalingas atliekas, jei yra galimybė, stenkitės pritaikyti buityje ir panaudoti pakartotinai

– Prieš metant pašalinkite maisto ar gėrimų likučius

– Nekaupkite išrūšiuotų atliekų ir išneškite kaip įmanoma dažniau

– Atliekas, kurioms nėra specialių konteinerių vežkite į specialias atliekų surinkimo aikšteles.