Su deklaravimu – parama ir pagal KPP priemones
Iki š. m. birželio 15 d. (pavėluotai iki liepos 10 d.) ūkininkai bei kiti žemės ūkio veiklos subjektai gali deklaruoti turimas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti. Bendrojoje paraiškoje galima prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų (KPP) priemones. Teikdami bendrąją paraišką pareiškėjai turėtų būti atidūs: nurodyti tikslius fizinio asmens duomenis, prieš teikdami paraišką neužmiršti atnaujinti valdos registravimo duomenų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Bendrojoje paraiškoje 2015 m. galima prašyti paramos pagal šias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.
Kaip ir ankstesniais metais, paraiškas galima pateikti seniūnijoje, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose, taip pat internetu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Pavėluotai teikiamos paraiškos priimamos iki 2015 m. liepos 10 d., mažinant galutinę paramos sumą 1 proc. už kiekvieną uždelstą darbo dieną.
Deklaravimo procesas nepasikeitė, bet pareiškėjų laukia nemažai naujovių.
Parama – tik aktyviam ūkininkui
Viena iš pagrindinių naujovių yra tai, kad išmokos skiriamos tik aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams – ūkininkams, nevykdantiems tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų: oro uostų, vandens valymo įrenginių, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių eksploatavimo veiklų arba geležinkelio, nekilnojamojo turto paslaugų teikimo veiklų.
Išimtis taikoma, jei pareiškėjas vykdo vieną ar daugiau šių veiklų, bet įrodo žemės ūkio svarbą savo veikloje. Tinkami tokie įrodymai: metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus sudaro ne mažiau 5 proc. visų ne žemės ūkio veiklos pajamų; vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga, t. y. pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip trečdalį (33 proc.) visų praėjusių metų pajamų; pagrindinė pareiškėjo veikla ar įmonės tikslas – žemės ūkio veiklos vykdymas. Pareiškėjai, kurių bendra ES tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus neviršija 500 eurų ir kurie atitinka kitus deklaravimo reikalavimus, iš karto pripažįstami tinkamais paramai skirti pareiškėjais.
Agentūros prašymu pareiškėjai turi pateikti aktyvumą įrodančius dokumentus.
Svarbu apsispręsti dėl tęstinių įsipareigojimų
2015 m. pareiškėjai turi apsispręsti dėl tolesnio tęstinių įsipareigojimų laikymosi arba nutraukimo pagal ankstesnio laikotarpio (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas ir (arba) veiklas ir savo sprendimą nurodyti bendrojoje paraiškoje.
Prisiėmusieji įsipareigojimus pagal ankstesnio laikotarpio programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas ir (arba) veiklas gali nutraukti jų laikymąsi ir negrąžinti gautų išmokų, bet gali tęsti veiklą ir toliau laikytis įsipareigojimų.
Turintys tęstinių įsipareigojimų pagal ankstesnio laikotarpio programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pareiškėjai šiemet galės rinktis – juos tęsti ar nutraukti ir įsipareigoti iš naujo pagal KPP programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Tačiau įvykdę įsipareigojimus pagal ankstesnės programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ pareiškėjai privalės juos vykdyti toliau – deklaruoti tą patį plotą pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas“.
Ūkininkaujantieji nenašiose žemėse ir dar neįvykdę įsipareigojimų pagal ankstesnio finansinio laikotarpio priemonę privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus likusį įsipareigojimų laikotarpį arba iki deklaravimo metų pabaigos pateikti dokumentus, įrodančius ūkininkavimo faktą, ir nurodyti, kodėl nepateikė paraiškos.
Dėmesys jauniesiems ūkininkams
Naujoje programoje daug dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams. Išmoka jaunajam ūkininkui mokama kaip papildoma išmoka už ne daugiau kaip 90 ha paraiškoje deklaruotų naudmenų ne ilgiau kaip 5 metus. Jaunieji ūkininkai turi būti pirmą kartą įkūrę savo žemės ūkio valdą arba ją įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki plotų deklaravimo ir / arba paraiškos pateikimo dienos.
„Žalinimo“ svarba ir naujovės
Pareiškėjai, teikiantys paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, privalo laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos – „žalinimo“ – reikalavimų.
Vienas jų – išlaikyti turimas daugiametes pievas ir ganyklas. Tai reiškia, kad negalima keisti šių plotų žemės ūkio paskirties, pvz., juos arti ar juose auginti javus. Tačiau šiuos plotus galima arti siekiant juos atnaujinti atsėjant kultūrinėmis žolėmis (išskyrus atvejus, kai pieva patenka į Natura 2000 teritorijoje esančius natūralių buveinių plotus). Svarbu įsidėmėti, kad, jei šalyje daugiamečių pievų ir ganyklų sumažės daugiau negu leistina, visi plotai, kurių paskirtis buvo pakeista (vietoj daugiamečių ganyklų ar pievų auginami kiti augalai), turės būti atkurti, arba parama už šiuos plotus bus nebeteikiama.
Biologinės įvairovės išsaugojimas
Antroji „žalinimo“ sąlyga – 15 ha ar daugiau ariamosios žemės deklaruojantis pareiškėjas įsipareigoja išskirti 5 proc. deklaruojamo ploto ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV). Jas sudaryti gali juodasis arba žaliasis pūdymas, azotą kaupiantys augalai.
Jei deklaruojama mažiau kaip 15 ha ariamosios žemės arba jei daugiau kaip 75 proc. viso deklaruoto ploto sudaro pievos, ganyklos ir (arba) pūdymui ar azotą kaupiantiems augalams palikta žemė, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha, reikalavimas laikomas įvykdytu.
Dirvožemio kokybei pagerinti – pasėlių įvairinimas
Pareiškėjas, deklaruojantis nuo 10 iki 30 ha ariamosios žemės, joje privalo būti pasėjęs mažiausiai du skirtingus pasėlius. Jei deklaruojama 30 ha arba daugiau ariamosios žemės – visame jos plote turi būti bent 3 pasėliai. Abiem atvejais didžiausias pasėlis negali užimti daugiau kaip 75 proc. viso ariamosios žemės ploto, o antruoju du didžiausi pasėliai negali viršyti 95 proc. viso ariamosios žemės ploto.
Šis „žalinimo“ reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu daugiau kaip tris ketvirčius viso deklaruoto ploto sudaro pievos, ganyklos iki 5 metų ir (arba) pūdymui palikta žemė, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha.
Laiku atnaujinti valdos duomenis
Pareiškėjai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, turėtų atidžiai užpildyti bendrąją paraišką: nurodyti teisingus asmens duomenis, banko sąskaitos numerį ir t. t. Taip pat reikėtų neužmiršti atnaujinti valdos registravimo duomenų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Valdos perleidėjas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų reikalavimus per 30 kalendorinių dienų nuo valdos perdavimo dienos privalo atnaujinti pasikeitusius valdos registravimo duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Kai žemės ūkio valda išregistruojama iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą. Jei parama ar jos dalis iki einamųjų metų gruodžio 31 d. jau išmokėta, pareiškėjas privalo ją grąžinti.
Naudinga informacija:
