9 kovo, 2020
Egidijus Vareikis

Su Putinu ar be jo, nesvarbu

Klausimas, kas nutiks Rusijai 2024 metams atėjus, be abejo įdomus. Garsusis amerikiečių geopolitikas George Friedmanas sako, kad XXI amžiaus Rusija yra nuosmukio valstybė ir po kelių metų jos laukia ne suklestėjimas, o nauja politinė ir ekonominė krizė.

Friedmanas turi savo logiką. Per pastaruosius du dešimtmečius ne vienas Rusijos geopolitinis projektas, ne viena svajonė taip ir neišsipildė. Jau užaugo karta, negyvenusi Sovietų Sąjungoje. Didžiausia Rusijos bėda – geopolitinis godumas, noras gauti viską, kas turėta, iš karto. O tam Rusija nėra pakankamai stipri. Jokios žavios mesianistinės idėjos šalis neturi. Dujos ir kumštis, nėra simpatiška net potencialiems sąjungininkams, o nieko kito kol kas nesugalvota.

Emociškai Rusijoje vis dar dominuoja pralaimėjusios didžiosios valstybės nuotaika. Ir pralaimėjusios ne šiaip sau, pralaimėjusios be kovos, kuriai buvo taip ilgai ir nuodugniai ruoštasi. Tad ir priešiškumas Vidurio Europai, regis, natūralus. Tai ne vienintelė nuomonė. Aleksandras Solženicynas veikale „Kaip mums sutvarkyti Rusiją” mano, kad SSSR buvo per didelė valstybė. Tikroji Rusija su Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanu turi sudaryti geopolitiškai paaiškinamą ir stabilią slavišką bendriją. Labai nedidelė dalis Rusijos politinio elito formaliai yra susitaikiusi su dabartine Rusijos geografija, bet ir ji Vakarų leidimą „apsitvarkyti” priima kaip labai natūralų dalyką. O kaip gi kitaip? Dabartinis Rusijos žemėlapis tiesiog prieštarauja klasikinės geopolitikos kanonams matyti Rusiją kuo trumpesnėmis sausumos sienomis.

Anot pačios Rusijos mąstytojų, vadinančių save eurazijiečiais, Rusija, kaip didžiausia slavų valstybė, atstovaujanti didžiausią slavų tautą turi vykdyti visų slavų “gynimo ir saugojimo” misiją. Doktrina buvo maksimaliai realizuota po Antrojo pasaulinio karo, kai SSSR galėjo beveik vienašališkai diktuoti savo politiką Vidurio bei Rytų Europoje. Be to, buvusios Rusijos imperijos tautos sudaro savitą civilizaciją, besiskiriančią tiek nuo Vakarų, tiek ir nuo Vidurio Europos. Tai Europos ir Azijos mišinio civilizacija: „Be mongolų totorių jungo nebūtų Rusijos”.

Eurazijizmo autoritetai beveik sutaria, kad Euraziją nuo Europos skiria nematoma klimatinė “siena”, kuri maždaug sutampa su buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos kunigaikštystės 1771 m. siena. Friedmanas vadina tai kontinentinės Eurazijos ir „Europos pusiasalio“ riba. Tai štai kodėl Lietuva niekad nebus Rusija, o niekada nesijaus komfortabiliai Lietuvoje. Ir nieko tad čia nuostabaus, kad ilgiausias karas Lietuvos istorijoje vyko vis kažkur ties ta linija. Bet jei Rusija lieka už tos linijos – ji ir lieka tik Maskvos kunigaikštystė, ko dėl visai suprantamų priežasčių pati nenori. Tad ir kova dėl Rusijos didybės yra kova dėl buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijų.

Buvo teigiama, kad Šaltojo karo metais Vakarus ir Rytus supriešino ideologinė konfrontacija, ji formaliai išnyko, tačiau, gal būt ne ji, o geopolitinio mąstymo skirtumas tarp Vakarų ir Rytų. Išnykus formaliai priešpriešai, Rusija netapo Vidurio ir Vakarų Europos partnere. Mat “peržengti” ar apeiti Vidurio Europą šiandien ji nepajėgi.

Gorbačiovas baigė Šaltąjį karą, Jelcinas mėgino kurti Rusiją neprieštaraudamas Vakarams, sukūrė Rusiją, kuriai, šiaip ar taip, buvo galima priskirti ne vieną demokratinės valstybės požymį. Su Putinu kebliau. Rusijos vadovai ėmėsi konsoliduoti tautą seniai išbandytu, nors pačiu nemoraliausiu metodu – karais ir didžiavalstybiniu šovinizmu. Putiną į valdžią atvedė ne ekonominės ir socialinės problemos ar jų sprendimo būdai, o karas. Karas, kuris kelis pastaruosius šimtmečius kaip niekas kitas stiprindavo Rusijos dvasią. Beje, ne tik Rusijos.

Nepamirškime, kad Rusija laimi ir todėl, kad Vakarai dažnai ją nepelnytai ignoruoja. Kaip rašė JAV geopolitikas Edwardas Luttwakas, jie, rusai, „girti nugalėjo Napoleoną, girti nugalėjo Hitlerį, gali girti nugalėti ir NATO”. Kiek nacionalistiškiau nusiteikęs rusas primins, kad tie patys rusai šiaip ar taip dalyvavo sprendžiant Europos likimą po didžiųjų militarinių kataklizmų ir patys naujo pasaulinio karo nesukėlė.

Šiame kontekste ir Lietuva turi ką pasakyti. Juk būtent lietuviai ilgiausiai ir trukdė Rusijos europėjimo procesui. Lietuva nuosekliai kovojo už tai, kad Maskvos Kunigaikštystė neturėtų teisės atstovauti visiems rusams, nes didelei jų daliai atstovavo pati Lietuva. Ir todėl Rusija jai visada tebuvo Maskvos kunigaikštystė – o jos žmonės – maskoliai. Gal tai tada Rusija buvo laimingesnė? Čečėnijoje, Totorijoje ir kituose liūdnosios Maskvos kunigaikštystės pakraščiuose, rusams vis labiau gali tapti aišku, kad Maskvos kunigaikštystė nėra vienintelė vieta, kurioje Rusams gyventi gera… Kažkada juk Lietuvos didžiojoje buvo žymiai geriau. O prezidentui Putinui ir jo įpėdiniams beliks oriai laukti naujų kunigaikštystės, šį kartą maskviškės, padalijimų.

Jau du šimtus metų ir Rusija, ir pasaulis žino, kad Rusija yra turtingiausia resursais šalis ir kad iš tų resursų ji anksčiau ar vėliau praturtės. Nepraturtėjo. Eilinis rusas buvo ir liko vienas vargingiausių europiečių…

 

Užsk. Nr. EV-178


23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

21 balandžio, 2025

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 […]

EPA-ELTA nuotr.
21 balandžio, 2025

Pasirodžius žiniai apie sunkiai sirgusio 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį, Katalikų Bažnyčia nebeturi vadovo. Kaip bus laidojamas anapilin iškeliavęs ligšiolinis pontifikas […]

13 balandžio, 2025

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad […]

KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

8 balandžio, 2025

Balandžio 4-ąją, dalyvaujant šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, Rietavas atšventė savivaldos 25-metį. Prezidentas, sveikindamas rietaviškius, sakė, […]

7 balandžio, 2025

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas lankė Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybes. Marijampolėje G. Paluckas susitiko su savivaldybės vadovais ir vietos […]

5 balandžio, 2025

Biržuose darbo vizitu viešėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir lankėsi vienose didžiausių regiono įmonių. Ketvirtadienio […]

5 balandžio, 2025

Vilniuje, prie miesto savivaldybės, šeštadienį surengtas jau trečiasis protestas dėl viešojo transporto bilietų branginimo. Šeštadienį į protestą prie Vilniaus miesto […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

Regionų naujienos