Su Žemės ūkio ministru diskutuota ūkininkams aktualiais klausimais
Šiaulių rajono savivaldybėje regiono ūkininkai rinkosi į susitikimą su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku išklausyti ir padiskutuoti apie numatomus pokyčius žemės ūkio srityje.
Pradėdamas susitikimą Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras pristatė dalyvaujančius susitikime: LR Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją Rimą Baškienę, LR Seimo narius – Ramūną Karbauskį, Juozą Rimkų, Vitalijų Gailių, Valių Ąžuolą, Valerijų Simuliką.
Pirmiausia žodis buvo suteiktas LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui Juozui Rimkui. Jis kalbėjo apie LR Seimo ir Vyriausybės gerus ketinimus, kurie, deja, šiuo metu išgąsdino kaimą. Valdininkų požiūris į kaimą yra palankus, bet neretai specialistai ministerijose nesupranta kaimo žmonių, žemdirbių pageidavimų ir jų norų, o kaimo žmogui norisi aiškių ir suprantamų sprendimų. J. Rimkus paminėjo, kad pasikeitimų bus, tačiau atsižvelgiant į ūkininkų pastabas. Numatomas mokesčių naštos padidėjimas palies tik 5-7 procentus ūkininkų.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pirmiausia atkreipė dėmesį į jo, kaip politiko, pareigą paaiškinti, kodėl yra daromi vienokie ar kitokie sprendimai. Pokyčių bus, tačiau jų paskirtis – sumažinti socialinę atskirtį, sulyginti mokesčius. Anot ministro, pirminis pasiūlymas dėl mokesčių dydžio buvo pakankamai drastiškas. Po diskusijų su Finansų ministerija pavyko susitarti. Iš 133 tūkst. registruotų ūkininkų PVM mokėtojų yra 33 tūkst., tad 100 tūkst. ūkininkų mokesčių reforma nepalies. Dar pavyko išsiderėti, kad būtų galimybė į išlaidas įtraukti žemės įsigijimo, investicijų į melioraciją, reprezentacines išlaidas. 2019 m. gegužės mėn. deklaruojant pajamas už 2018 m., jau reikės mokėti naujus mokesčius. Būtina tai suvokti ir tam pasiruošti. Dėl pasikeitimų Sodros srityje konkrečiau kalbėti ministras negalėjo, nes nėra baigtos derybos, o galutinį sprendimą dėl mokesčių priims LR Seimas.
B. Markauskas taip pat atsakė į gautus raštu klausimus. Pirmasis klausimas buvo dėl žemės ūkio politikos po 2020 m. Ministras minėjo, kad būdamas Briuselyje pasirašė 7 šalių kreipimąsi dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. B. Markauskas kalbėjo ir apie klimato kaitos įtaką žemės ūkiui. Ūkininkas ūkininkaudamas patiria riziką, kuri priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl planuojama steigti Krizių rizikos valdymo fondus. Šių fondų įmokų didžiąją dalį mokės ūkininkai, o kitą dalį – visi likusieji mokesčių mokėtojai. Ministras akcentavo, kad dėl gamtosauginių reikalavimų sumažintas įvairių žurnalų skaičius, kas palengvins ūkio apskaitą.
Aptariant melioracijos problemas, B. Markausko teigimu, numatoma išeitis – melioracijos fondo steigimas. Tam, kad būtų galima perduoti dalies melioracijos įrenginių priežiūrą į ūkininkų rankas, reikia, kad melioracija ir jos įrenginiai būtų tam tikro lygio. Tik tuomet galima kalbėti apie jo palaikymą.
Į klausimą dėl jaunųjų ūkininkų ir jų veiklos pradžios ministras atsakė, kad Žemės ūkio ministerija rengia siūlymą, kaip pirkti ūkį jaunajam ūkininkui su valstybės pagalba per 10 ar 20 metų. Susitikime dalyvavęs ūkininkas Edas Sasnauskas paklausė, kada bus aišku, ar ūkininkas yra juridinis ar fizinis asmuo. Ministras atsakė, kad niekas netrukdo steigti uždarąsias akcines bendroves. Susitikime taip pat buvo svarstoma, ar nebūtų galimybės Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perduoti savivaldybių jurisdikcijon. Ministro nuomone, savivaldybės turi galvoti apie savo plėtrą.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis minėjo, kad Valstiečių frakcija darys viską, ką galės, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, tačiau ar tai pavyks, sunku šiandien spręsti. Šiuo metu nėra sutvarkytos Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos ūkininkams: apskaitoje yra išlaidos, o deklaracijose jų nėra. Didesni mokesčiai anksčiau ar vėliau būtų įvesti, tai buvo tik laiko klausimas. Labai daug yra tęstiniųValstybės investicijų programos (VIP) įsipareigojimų, ir tik juos užbaigus, bus galima galvoti apie naujų projektų rėmimą. Labai daug lėšų tenka socialinei atskirčiai mažinti. Seimo narys minėjo, kad būtina peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą. Ūkininkas Edas Sasnauskas klausė apie „šešėlinės“ ekonomikos mažinimo perspektyvas. Ramūnas Karbauskis atsakė, kad toje srityje dirbama, tačiau susiduriama su milžinišku pasipriešinimu. Miškų reforma, pertvarka Lietuvos geležinkeliuose būtent tai ir parodė. Teigiamus rezultatus pajusime po 2020 m.
Susitikimo pabaigoje kalbėjusi LR Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė akcentavo, kad nieko nedaryti ir būti pasyviems būtų labai patogu, bet jokiu būdu negalima. Būsimam pensijų indeksavimui reikalingi 50 mln. eurų. R. Baškienė paminėjo, kad aktyviai gins žemiausią grandį, t.y. žemės ūkio specialistus, ir siūlys mažinant asignavimus pradėti nuo ministerijos. Rudenį laukia labai sudėtinga LR Seimo sesija, bus peržiūrimas biudžetas, tačiau R. Baškienė pažadėjo, kad valdančiosios daugumos priimami sprendimai bus skaidrūs ir atsakingi.
