Sugrįžę į Paįstrį pasimėgauti atsiminimais ir turiningu laiku

„Nedidelės detalės kuria aplinką, kuri ilgainiui tampa nepaprastai brangi. Atrodo eini gatve, kuri taip gerai pažįstama, bet akis netikėtai užkliūna už medžio kamieno, kuris su metais dar labiau išsikreipė, krašto simboliu tapusioje varpinėlėje trimis molinukais mažiau, – turbūt vėjo pasidarbuota – šauna mintis, po vasariško lietaus Zikaro žąsų kojelės pasislėpė suvešėjusioje žolėje, o priešpriešais važiavęs dviratininkas pralėkė taip staigiai, kad nespėjai ir pastebėti, ar tai savas ar svetimas. Įžengi į Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios šventorių: ten pagal to paties vėjo melodiją, kaip ir varpinėlėje, siūbuoja šimtamečiai klevai, pažeme linguoja tujos. Užmerki akis, giliai įkvėpi… pasiveja dar viena mintis – namai.  Ir visai nesvarbu ar čia nesilankei tris dienas, tris mėnesius ar tris dešimtmečius. Čia jautiesi savas ir saugus, čia gera grįžti, nes atrodo laukia ne tik artimieji, bet ir aplinkos detalės“.

Mintys, kurios Paįstrio kraštiečius atlydėjo į jau 35-ąją šventę „Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“. Šeštadienį vykęs Paįsrio kultūros centro organizuojamas renginys – įžanga į Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje vykstančius iškilmingus Šv. Onos atlaidus. Dažnam paįstriečiui būtent su šiomis iškilmėmis ir siejasi gražiausi vaikystės vasarų atsiminimai.

Šventinę nuotaiką kūrė patys paįstriečiai

Tradicija švęsti Oninines Paįstryje – gaji. Pasirengimas kraštiečių šventei prasidėjo dar keli mėnesiai iki numatytos datos. Šie metai Paįstryje kaip niekada gausūs sukakčių, kurias norėta pažymėti.

„Šiemet sukanka 150 metų, kai gimė kapelmeisteris, vargonininkas, kompozitorius Juozas Gudavičius. Jo dukra, poetė Regina Algė Gudavičiūtė šiemet pasitiko 90-metį. Praėjusiais metais sukako  160 metų nuo vieno iš garsiųjų draudžiamos lietuviškos spaudos platintojų, kovojusių už lietuvių kalbos ir raštijos  išsaugojimą, kunigo Stanislovo Stakelės gimimo. Gausu ir kitų progų“, – sukaktis vardina Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.

Kraštiečių jubiliejai, svarbūs įvykiai, ryškiausios datos nugulė 26-ąjame laikraščio „Paįsrietis“ numeryje. Keliolika žmonių savanoriškai plušėjo bene visą pavasarį, kad jis spėtų išvysti dienos šviesą kaip tik per Onines. Šis vietos istoriją ir kultūrą atspindintis laikraštis pradėtas leisti 1999 m. Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ iniciatyva. Būtent naujausio numerio pristatymu prasidėjo šeštadienio šventė.

Kiek vėliau šalia Paįstrio kultūros centro buvo atidengtas suoliukas kompozitoriui Juozui Gudavičiui atminti. Jį prieš kelias dienas įmūrijo didelės geranoriškų bendruomenės narių gretos.

Renginyje padėkos žodį tarė kompozitoriaus duktė Regina Algė Gudavičiūtė, o tautodailininkas, suoliuko kūrėjas Eduardas Titas pristatė suoliuką papuošusius motyvus.

„Choristų veidai , ąžuolo lapų sluoksniai, penklinė su dainos „Kur giria žaliuoja“ fragmentu – su šiomis detalėmis man asocijuojasi Juozo Gudavičiaus vardas. Tai ir išskaptavau“, – sakė kūrėjas E. Titas.

Kelias savaites kurtas suoliukas pastatytas gretą kultūros centro, buvusių Šaulių namų, kur kitados ir gyveno kompozitorius su šeima.

Po suoliuko atidengimo ceremonijos, iškilminga eisena pajudėjo Paįstrio seniūnijos link, kur lauko scenoje laukė ne tik muzikiniais kūriniais ir šokiais, bet ir netikėtumais gausus vakaro koncertas.

Įspūdžių būta su kaupu

Daug Paįstrio krašte žmonių, savo kraštiečių pagarbą darbštumu, nuoširdumu, gerumu pelniusių. „Iš visų kraštų sugrįžim į gimtinę“ šventės metu į juos taip pat atkreipiamas dėmesys, jie paminimi, apdovanojami.

Tarp apdovanotųjų ir visuomenininkė, rašytoja Ona Striškienė, aktyvūs trečiojo amžiaus universiteto nariai, šachmatų turnyro nugalėtojai. Paįstrio bendruomenės pirmininkas Gintaras Raškauskas gražiausios sodybos apdovanojimą įteikė Silvijos ir Malvydo Talačkų šeimai.

Pats garbingiausias – „Paįstrio krašto šviesuolio“ – diplomas ir statulėlė įteikti Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos mokytojui, aktyviam bendruomenės nariui Vytautui Gutauskui. Paįstrio kraštiečių klubo prezidentas Petras Nevulis sako, kad nominacija „Paįstrio krašto šviesuolis“ įsteigta prieš aštuonerius metus.

Iki šiol Paįstrio krašto šviesuolio vardas suteiktas: bibliotekininkei, tautodailininkei, kraštotyrininkei Stasei Mikeliūnienei, kraštotyrininkui Broniui Mažyliui, mokytojui Vytautui Vaičiūnui, gydytojui Petrui Knizikevičiui, Puodžiūnų medicinos punkto felčerei, Puodžiūnų kaimo bendruomenės pirmininkei Zuonei Vareikienei, paįstriečiams Verutei ir Viktorui Mažyliams, Paįstrio kultūros centro meno vadovei Nijolei Vidžiūtei, Paįstrio kultūros centro direktorei Daivai Kiršgalvienei. Kandidatų, vertų šviesuolio vardo, tikrai nepritrūks: Paįstrys garsėja tokiais žmonėmis.

Šeštadienį nepatingėjusiems ir į Paįstrį atvykusiems užteko visko – kas norėjo, galėjo sportuoti, dalyvauti atrakcionuose, apžiūrėti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės ginklų parodą, muzikos mylėtojai klausėsi vietinių kolektyvų ir svečių pasirodymų, kartu giedojo Paįstrio himną, plojo orkestrui „Dūdorėliai“, atlikėjų Stepono Januškos, Ruslano Kirilkino, Airidos Karnišauskaitės pasirodymams.

Žinoma, ir svarbiausios šventės dalyvės – Onos – nebuvo pamirštos. Šventei įsisiūbavus keletas šiame krašte gyvenančių Onų buvo pasveikintos ir papuoštos vainikais. Tik tų Onų kasmet vis sunkiau rasti.  

Šiemet tęsta pernai pradėta tradicija – teminės aprangos konkursas . Šiųmetė tema – jūra. Vertinti ne tik konkurso dalyvių drabužiai, bet ir atsakymai į apsukrius klausimus, reakcija į gautas užduotis. Komisija netruko nuspręsti, kad trečioji vieta tenka Aridonai Bukauskienei, antroji – Jelenai Goštautienei, pirmoji – Vitalija Mužė su vaikučiais Adomu ir Orlandu.

Rinkta ir geriausia virėjų komanda. Komisija ragavo jų paruoštus patiekalus, vertino, tarėsi ir prizines vietas išdalijo taip: trečioji vieta – komandai „Gegužinės gatvė“ (kapitonas Valdas Butkus), antroji – „Spalvota“ (kapitonė Aušra Rapkevičienė), pirmoji – komandai „Kaimynai“ (Laurynas Šatinskas ir Laurius Rastauskas).

Veiklų gausą ir vakaro koncertą vainikavo pirmą kartą Paįstryje rodytas lazerių šou. Ir šis šviesų žaismas virš žiūrovų galvų vyko skambant vandenynų temos muzikai.