Sunkiasvorės tautos arba maisto politikos problemos
Ar daug valgėte per praėjusias šventes, ar svėrėtės prieš tai ir po to? Antsvoris ir nutukimas – ne tik estetikos klausimas. Praėjo laikai, kuomet antsvoris simbolizavo pasiturintį ir savaip laimingą gyvenimą. Šiandien antsvoris ir nutukimas jau tapo viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų, tai kelia naujus reikalavimus socialinei rūpybai, tai darosi ir ekonomikos stabdžiu. Tad šį kartą apie tai, kiek nereikalingo svorio kilogramų nešiojasi septyni milijardai mūsų planetos gyventojų. Kiek nešiojame mes, nesunku atspėti pažvelgus į veidrodį.
Statistika byloja, kad valgome vis daugiau. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, per pastaruosius 50 metų maisto energetinė vertė vidutiniškai vienam gyventojui išaugo nuo 2200 iki 2900 kcal per dieną, taigi beveik trečdaliu. Badą sukelia ne tiek ekonominės, kiek politinės priežastys. Ne paslaptis, kad europiečiai nebadauja. Mūsų tautiečiai šiame kontekste atrodo neblogai. Statistiniam lietuvaičiui, tos pačios FAO duomenimis, tenka daugiau nei 3400 kcal. Valgome panašiai kaip lenkai ir šiek tiek daugiau už kitus savo kaimynus – latvius, rusus ir gudus. Šioje srityje lenkiame ir estus. Daugiausiai kalorijų pasaulyje statistiškai suvalgo austrai ir belgai (per 3700 kcal), mažiausiai – Centrinės Afrikos Respublikos ir Zambijos gyventojai (apie 1900 kcal).
Tačiau, kaip aiškėja, kiekybė ne visada virsta kokybe. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, kas dešimtas žmogus pasaulyje yra nutukęs, dar keliolika procentų turi pavojingą antsvorį. Poros metų senumo duomenys rodo, kad kiek daugiau nei pusė nutukėlių gyvena dešimtyje šalių. Štai pasaulio „sunkiasvorių“ sąrašas: JAV (85 mln.), Kinija (62mln.), Indija (41 mln.), Rusija (30 mln.), Brazilija (26,3 mln.), Meksika (24.5 mln.), Egiptas (22.3 mln), Pakistanas (17.1 mln.), Vokietija (16.8 mln.) ir Indonezija (16.6 mln.). Kas antroje iš jų (JAV, Egipte, Rusijoje, Vokietijoje ir Meksikoje) nutukę yra daugiau kaip 20 procentų žmonių, t.y. daugiau kaip kas penktas. Kinija ir Indija, dėl savo gyventojų skaičiaus, priešingai – yra vis dar statistiškai yra lieknų žmonių šalys, nors pagal nutukimo didėjimo tempus linkę vytis kitas sąrašo valstybes.
Neperkraunant teksto statistika reikia tik pridurti, kad daugelyje šalių nutukusių skaičius sparčiai didėja, moterys tunka greičiau nei vyrai. Jungtinėse valstijose fiksuojami ir rasiniai skirtumai – juodaodžiai ir Lotynų Amerikos gyventojų palikuonys tunka sparčiau. Priežastys – ne vien persivalgymas, nors netinkamas maistas ir per didelis jo kiekis yra viena iš nutukimo priežasčių. Kai kurie faktai rodo, kad polinkį tukti lemia ir genetiniai faktoriai. Be minėtų rasinių skirtumų JAV gerai žinoma, kad labiausiai nutukę yra Ramiojo Vandenyno salų gyventojai. Amerikos Samoa, Nauru, Tongoje Mikronezijoje nutukusių yra apie du trečdalius. Apie pusę nutukusios populiacijos turi Egiptas, Saudo Arabija, Kuveitas, statistiškai patikimai įrodyta, kad didesnį polinkį turkti turi kai kurios Lotynų Amerikos ir Karibų populiacijos.
Nutukimas tampa civilizacijos liga greitai progresuojančiose bendruomenėse – daugiau kaip 60 procentų nutukusių žmonių gyvena vadinamose besivystančiose šalyse. Įtariama, kad nutukimą čia lemia staigūs gyvenimo būdo pokyčiai – iš gerovės simbolio nutukimas tampa liga – sveikatos ir socialinio gyvenimo rykšte. O tai jau ne tik sveikatos, bet ir ekonominės politikos problema.
Žinoma, bet kokia visuomenės problema kainuoja. JAV kasmet išleidžia apie 150 milijardų dolerių, o tai trys Lietuvos metiniai bendrieji vidaus produktai arba 500 dolerių kiekvienam statistiniam amerikiečiui. Ne vienam iš mūsų tai mėnesinė alga. Nesunku suvokti, kiek bendrojo vidaus produkto nesukuria žmonės, kurie jo nekuria, ir kuriuos dar reikia gydyti.
O kaip mes atrodome pasaulinėje sunkiasvorių bendrijoje ir Europos Sąjungos duonos valgytojų kontekste? Atsakymas vienareikšmis – Europa gerokai nutukusi, Rubensas buvo kur kas arčiau tiesos nei Botičelis. Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, Lietuva tikrai neatrodo labai simpatiškai. Turime 25,8 procentus „sunkiasvorių“, daugiau nei bet kuri mūsų geografinė kaimynė (Lenkijai – 25,1, Rusija – 23,9, Latvija – 23,8, Baltarusija – 23,3). Europoje mus lenkia tik britai, čekai bei turkai, tad esame arčiau nutukimo „prizininkų“ nei Europos lieknuolių. Geltonkasės ir melynakės lietuvaitės taip pat nėra jau tokios lieknos, kaip ne vienas pasvajotų. Jų net penkiais procentiniais punktais daugiau nei nutukusių vyrų. Latvijoje lyčių lygybės šioje plotmėje daugiau, moterys tik 2,6 procentinio punkto labiau nutukusios nei vyrai. Estijoje šis rodiklis siekia vos 0,7 procento. Šia prasme estai tikrai arčiau skandinavų, nes tame regione, o taip pat vokiškai kalbančiuose kraštuose, didesnį polinkį tukti turi vyrai. Mes šia prasme panašesni į lenkus ar rusus. Šioje šalyje nutukusių moterų yra net septyniais procentiniais punktais daugiau nei vyrų. Didžiausi vyrų ir moterų skirtumai, beje, Turkijoje, mažiausi – Vengrijoje. Gal tame yra genetikos, tačiau didesne dalimi, matyt, lemia gyvenimo būdas.
Ar keisti statistiką, ar verta saugoti kūno linijas vardan sveikatos ir grožio, ar verta sekti lieknumą propaguojančiais grožio etalonais? Daugelis mano, kad verta… Ir tai nesudėtinga, jei labai nori….. Ir valdžios nereikia nei kaltinti, nei girti… Lietuvoje jau atsirado Anoniminių persivalgytojų bendrija. Pačiu laiku.
_________
Pasitikrinkite žinias:
Kraunasi ...
Sužinokite teisingą atsakymą >>
Užs. Nr. EV-004
