Supresuotos padangų atliekos sąvartyno dugne – ekonomiškai naudingas sprendimas ar ekologinė grėsmė?

Praėjusių metų pabaigoje iš Kėdainių rajono pasiekė žinia, kad supresuotų padangų blokais ketinama kloti plečiamo Zabieliškio regioninio sąvartyno dugną. Skambinęs asmuo baiminosi, kad toks padangų panaudojimas gali būti tiksinti ekologinė bomba. Pradėjus aiškintis, ar tai tinkamiausias sprendimas, nuomonės buvo labai skirtingos. Aplinkos ministerija, atsakydama į klausimą, ar supresuotų padangų blokai yra tinkama priemonė sąvartyno dugnui rengti ir kur tas būdas pritaikytas, atsiuntė tuo suinteresuotos pusės jiems pateiktą informaciją – nuorodas į užsienyje vykdomus projektus.

Žinia, ne iš piršto laužta

„Su savivaldybe sąvartyno dugno įrengimas nebuvo aptartas, – išgirdęs klausimą patikino Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius. – Tuojau pasiaiškinsiu, kas ten vyksta.“ Po kelių valandų meras paaiškino, kad toje vietoje, kur numatyta sąvartyno plėtra, jau suvežti supresuotų padangų atliekų blokai. „Man paaiškino, kad blokai bus dedami, vadovaujantis projektu, bet jo savivaldybė nesame matę. Paprašiau į savivaldybę atvykti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorių ir pasiaiškinsiu“, – sakė meras.

„Numatytame sklype kol kas jokie darbai nepradėti, o presuotos padangos sandėliuojamos nepavojingų atliekų sąvatyno teritorijoje“, – esamą padėti komentavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros skyriaus vedėja Jurgita Sadauskaitė, tuo metu vadovavusi Kėdainių agentūrai.

Kaip paaiškino aplinkos viceministras Dalius Krinickas, Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėjo planuojamos ūkinės veiklos – Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtra, atrankos išvadai dėl poveikio aplinkai vertinimo pateiktą informaciją, kurioje nurodyta planuojamo sąvartyno dugno konstrukcija (iš apačios į viršų): 1. Dirbtinis mineralinis sluoksnis: Piltinis esamas priemolinis gruntas; Geosintetinis molio sluoksnis –  6 mm; 2. Hidroizoliacinė HDPE membrana – 2 mm; 3. Apsauginės geotekstilės sluoksnis – 1200 g/m2; 4. Drenažinis sluoksnis (Supresuotų padangų blokai ~ 0.83 m). „Sąvartyno dugno drenažiniam sluoksniui numatoma naudoti supresuotų padangų blokus, kurių išmatavimai 1.33 x1.55 x 0.83 m. Padangų blokų deklaruojamas pralaidumas per plotį  –  0,1-0,2 m/s; pralaidumas per ilgį  –  0,02-0,04 m/s; pralaidumas per gylį (aukštį/storį) ≥ 0,1-0,2 m/“, – vadovaujantis UAB „Torgita“ atrankai pateikta eksploatacinių savybių deklaracija, rašte komentuoja viceministras. –Padangų blokai, kaip drenažinis sluoksnis, įrengiami sąvartyno dugne ant 0.1 m smėlio – žvyro sluoksnio. Naudojami standartiniai blokai, pagaminti standartinio pločio pakavimo mašinoje. Kiekvieną standartinį bloką sudaro ne mažiau kaip 100 padangų. Blokai surišti viela, kuri turi būti plieninė, didelio tamprumo, ne mažesnio nei 3,8 mm diametro (tamprumas nuo 1,500 MPa iki 1,700 MPa). Pažymėtina, kad padangų blokai yra klojami ne tiesiogiai ant GSL sluoksnio, o ant jo esančių 2 mm storio HDPE membranos ir 8 mm storio neaustinės geotekstilės sluoksnių. Padangų blokų paviršiaus nelygumai pirmiausia bus absorbuojami šių dviejų geosintetikos sluoksnių, kurie savo ruoštu yra ypatingai tamprūs.“

Būtent tokia informacija nnurodyta ir 2018 m. vasario 5 dieną Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvadoje dėl Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros poveikio aplinkai vertinimo. VšĮ Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro pateiktoje informacijoje rašoma, kad formuojant atliekų kaupą iki 70 metrų aukščio altitudės, sąvartyne bus galima pašalinti apie 950 tūkst. tonų atliekų, kasmet į sąvartyna atvežant po 132,4 tūkst. tonų. Pagal atrankai pateiktą informaciją planuojamo sąvartyno teritorijoje susidarys apie 60 tūkst. kub.metrų filtrato.

Aplinkos agentūros išvada – pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją planuojamai ūkinei veiklai –Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtrai – poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Įžvelgia gaisro grėsmes

„Sužinoję, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ketina sąvartyno dugno įrengimui naudoti supresuotas padangų atliekas, kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Išties, pasaulyje padangų atliekos naudojamos sąvartynams įrengti, bet naudojamos smulkintos arba pilnos konstrukcijos, – pasiteiravus, kokia nuomonė apie tokį panaudų atliekų sutvarkymą, mintimis dalijasi Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. – Išties, labai neramu, kad plnauojama Kėdainių rajone statomo sąvartyno dugną iškloti supresuotomis padangomis. Supresuotų padangų atliekų blokas gali sverti nuo 500 iki 1000 kg. Kaip rodo savartynų eksplotavimo praktika, visi sąvartynai yra savaiminio užsidegimo rizikos zona. Sąvartynų gaisrų atvejais kaitra ir degimas eina žemyn. Tad išklojus savartyno dugną supresuotų padangų atliekų blokais, gaisro atveju, užgesinti jį bus labai sudėtinga, nes įsidegus, tokie blokai bus kaip milžiniški kuro briketai po degančiomis atliekomis. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro pasirinktas, sąvartyno statymo būdas tampa didžiule grėsme ekologinei katastrofai.“

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nepritaria didesnio kiekio padangų laikymui bendruose atliekų sąvartynuose, tiek jų dugne, tiek viršuje – jos turėtų būti laikomos atskirose tam skirtose atvirose aikštelėse“, – paaiškino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Pavojus sąvartyno filtracija

„Mes nenaudojame padangų atliekų sąvartynui įrengti, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas. – Mums sąvartyno įrengimo projektą rengė vokiečių kompanija C&E. Jų manymu, padangų atliekų sąvartyno dugno įrengimui naudoti negalima, nes kuo labiau užpildomas sąvartynas, tuo didesnis slėgis susidaro, nuo ko padanga vis labiau susispaudžia ir galiausiai tampa nepralaidi. Dėl to stoja sąvartyno filtravimosi procesas. Kaip teigė vokiečių konsultantai, atlikus dinaminius skaičiavimus nustatyta, kad po užkrautu sąvartynu žemė įlinksta apie pusę metro. Dėl to nuotekų tinklai po sąvartynu klojami labai dideliu nuolydžiu ir iš tokių medžiagų, kurios neturi kalcio karbonatų ir kurios nuo slėgio neužsisandarina, kad filtratas galėtų ištekėti iš sąvartyno kūno. Turint galvoje, kad sąvartyno eksploatacija projektuojama 30–40 metų, o nutraukus eksploataciją jį dar 30 metų reikia prižiūrėti, įrengimui turi būti naudojamos labai ilgaamžės ir patikimos medžiagos. Žinoma, kiti projektuotojai gal turi savus argumentus, bet mes su savais projektuotojais neturėjome jokio pagrindo ginčytis“

„Padangų blokas, kad ir supresuotas, nuo didesnio svorio dar spaudžiasi ir tampa vis mažiau pralaidus skysčiui. Kad vyktų filtracija, būtinos ertmės, kurios presuojant ir taip sumažinamos. Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacijoje teigiama, kad planuojamas sąvartyno aukštis – 70 metrų. Jei skaičiuosime, kad kubas atliekų sveria toną, vadinasi, padangas slėgs dešimčių tonų svoris. Guma nuo svorio spaudžiasi. Sustojus filtracijai sąvartyne pradės kauptis skysčiai, kuriuose visa Mendeliejevo lentelė. Ir jei tas skystis prasiverš pro sąvartyno kraštus, jis pateks į aplinką. Nemanau, kad supresuotų padangų blokai yra geriausias sąvartyno drenažas, nebent tie blokai būtų derinami su kitomis drenažinėmis priemonėmis“, – paaiškina Aplinkos apsaugos instituto ekspertas dr. Rolandas Masilevičius.

Presavimas yra perdirbimas ir tvarkymas?

„Padangų atliekų presavimas yra vienas jų perdirbimo būdas. Pilnas internetas informacijos, kaip galima panaudoti supresuotas padangas. Tokie blokai naudojami ir keliams tiesti, ir upių krantinėms sutvirtinti. Supresuotomis padangomis ištisai klojami sąvartymų dugnai, nes guma atspari bet kokiam cheminiam poveikiui. Jei ji negauna saulės spindulių, šimtmečius su ja nieko nesidaro. Ir JAV, ir Didžiojoje Britanijoje sąvartyno dugnui įrengti naudoja supresuotas padangas ir dėl to nekyla jokių problemų. O ten ir žmonių daugiau, ir vartojimas didesnis, vadinasi, ir atliekų daugiau, – nesutinka supresuotų padangų blokus sąvartyno dugnui įrengti vežančios ir Zabieliškio regioninio sąvartyno teritorijoje kaupiančios UAB „Torgita“ vadovas Ričardas Suslavičius, nesileisdamas į konkrečias bendradarbiavimo su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru sąlygas. – Ir kokios nesąmonės, kad tie blokai gali sukelti gaisrą? Padangos taip lengvai neužsidega. Kuriame sąvartryne kilo gaisras? Padanga užsidega tik prie 700 laipsnių karščio. Atsidūrusi dugne ji juo labiau negali užsidegti, nes degimui reikalingas deguonis, o iš kur sąvartyne gali būti deguonis? Be to, blokai atsiranda po vandeniu, o kas vandenyje dega? Supresuotos padangos labai puikiai praleidžia filtratą. Šie blokai yra dešimt kartų laidesni vandeniui negu skalda.“

UAB „Torgita“ vadovas R. Suslavičius patikino, kad kol kas Zabieliškyje jokie darbai neatliekami, tik jiems rengiamasi. „Ranka pamojus nieko nepadarysi. Reikalingas pasirengimas. Yra sutartis, kuria vadovaudamiesi mes presuojame padangų atliekas, o supresuotus blokus kaupiame Kėdainių rajone sąvartyno teritorijoje. Jei nuspręs, kad jų negalime dėti į sąvartyno dugną, mes jas išvešime. Jo labiau, kad presuotos padangos tinka ir tolimesniam jų perdirbimui. Presavimas tik padeda sutaupyti vietą, nes vietoj kelių hektarų, kuriuos užimtų kaupiamos padangos, supresavus tą patį kiekį galima ir keliuose aruose sutalpinti. Be to, padangų presavimas prisideda ir prie oro taršos mažinimo, nes tikriausiai yra skirtumas, ar į mašiną pakrauni 12 ar 24 tonas padangų“, – paaiškina UAB „Torgita“ direktorius.

Pasak R. Suslavičiaus, presavimas – pats ekonomiškiausias padangų atliekų perdirbimas, nereikalaujantis didelių energetinių resursų.

„Pagal „Torgitoje“ atliktus bandymus  matau, kad padangų blokų  savybės,  jei jie bus dedami kartu su geosintetinėmis medžiagomis, atitinka reikalavimus drenažiniam sąvartyno dugno sluoksniui įrengti“, – teigia Kauno technikos universiteto Aplinkos inžinerijos institute docentė Irina Kliopova ir patikina, kad padangų presavimas išties reikalauja mažesnių energijos resursų negu naujo gaminio sukūrimas, jei būtų sumanyta sąvartyno dugno įrengimui naudoti naujas statybines medžiagas.

Kaip paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja Violeta Juozefaitė, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus padangų atliekų presavimas ir supresuotų blokų klojimas į sąvartyno dugną nėra perdirbimas. „Atliekų tvarkymo įstatymas teigia, kad atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas“, – įstatymą cituoja Violeta Juozefaitė.

Pasiteiravus, ar supresuotų padangų atliekų sukrovimas į sąvartyno dugną gali būti pripažįstamas padangų atliekų sutvarkymu, V. Juozefaitė suabejojo. „Tai labiau panašu į atliekų šalinimą, bet tai reikia dar pasiaiškinti“, – teigė pašnekovė.

„Supresuotų padangų blokų dėjimas į sąvartyno dugną, labiau panašus į padangų laidojimą sąvartyne negu į jų tvarkymą. Atliekų šalinimas sąvartyne yra pati žemiausia atliekų tvarkymo pakopa. Aukštesnė pakopa yra padangų deginimas, bet ES ir Lietuvos siekis – kur kas efektyvesnis tvarkymas – žiedinė ekonomika“, – mano ir dr. Rolandas Masilevičius.

„Ar supresuotų padangų atliekų sukrovimas į sąvartyno dugną bus traktuojamas kaip atliekų sutvarkymas, bus sprendžiama, kai gausime poveikio aplinkai vertinimą“, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Kauno skyriaus vedėja Donata Bliudžiuvienė.

Galimybė „oriniam“ tvarkymui

„Šiandien Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios užsiima padangų perdirbimu, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. – Manau, toks padangų atliekų tvarkymas yra dar vienas būdas „oriniams“ dokumentams išrašinėti ir dar viena lengvata individualų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo būdą pasirinkusiems gamintojams- importuotojams, nieko neorganizuoti ir pirkti tokius dokumentus. Deklaruojama, kad į savartyno dugną galima sudėti apie 5000 tonų padangų atliekų. Tai yra tikrai milžiniškas kiekis ne tik skaitmenine, bet ir vizualine prasme. Pagal teikiamus duomenis Kauno regione per metus susidaro apie 1200 tonų padangų atliekų. Taigi savartyno įrengimui reikia beveik 5 metinių Kauno regiono kiekių. Be to, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro pasirinktas partneris UAB „Torgita“ jau yra gavęs nuobaudų dėl netinkamo padangų atliekų tvarkymo.“

Kaip teigia D. Butkienė, Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro administracija Padangų importuotojų organizacijai yra paaiškinę, kad padangų atliekas UAB „Torgita“ išveža iš Kauno regiono didelių gabaritų atliekų susrinkimo aikštelių nemokamai. Padangų atliekos vežamos į Zarasus, kur jos supresuojamos ir vėl parvežamos į Kauno regioną – Kėdainių rajoną. „Kyla klausimas, kas finansuoja tokį atliekų judėjimo maršrutą. Gamintojai-importuotojai? Dar 2017 m. gruodžio mėnesį kreipiausi į Aplinkos ministeriją, prašydamai paaiškinti, ar tai tikrai legalus padangų atliekų tvarkymo būdas, leidžiantis pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis? Ar tokiu būdu palaidotos savartyne padangų atliekos, gamintojams importuotojams bus užskaitomas, kaip sutvarkytas kiekis? Tačiau iki šiol atsakymo nesulaukiu“, – sako Danguolė Butkienė.

Aplinkos ministerija nežino?

Bandydama išsiaiškinti, kieno pusėje tiesa, redakcija Aplinkos ministerijai pateikė klausimą: ar supresuotomis padangomis galima kloti sąvartyno dugną? Jei taip, kur ši technologija pritaikyta? „Pagal VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tokie padangų blokai buvo sėkmingai panaudoti Potters Waste Management (http://www.potters.co.uk/) jų sąvartyno dugne Bryn Posteg sąvartyne (Tylwch Road, Llanidoes, Powys, Wales SY18 6JJ, Didžioji Britanija)“, – atsakymo netikėtumu nustebino aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Prancūzai tokiais atvejais sakytų: ieškok moters. Lietuviškas variantas kiek kitoks: ieškok kam tai naudinga.

Ir dar keli pamąstymai

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Kęstučiui Balčiūnui pateikiau kelis klausimus, į kuriuos atsakė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovė Ingrida Valavičienė.

Aplinkos apsaugos agentūrai dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo esate nurodę, kad Zabieliškio regioninio sąvartyno dugnui įrengti naudosite supresuotų padangų blokus, sukraunant juos 0,83 m sluoksniu. Kuo vadovaujantis priimtas toks sprendimas?

Aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse yra nurodyti reikalavimai sąvartyno dugno įrengimui: filtracijos koeficientai, storis ir pan. Vadovaujantis taisyklėmis, nesmulkintos padangos gali būti naudojamos kaip sąvartyno statybinės medžiagos, jeigu tai yra numatyta sąvartyno projekte. Rengiant projektą buvo įvertintas geologinio pagrindo stabilumas, atsižvelgta į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas ir pasirinktos atitinkamos medžiagos, kuriomis pasiekiamos taisyklėse nustatytos reikšmės.

Kaip išsiaiškinau, UAB „Torgita“ jau veža ir sandėliuoja supresuotų padangų blokus minėto regioninio sąvartyno teritorijoje. Kokiu pagrindu tai daroma?

Tai daroma šalių susitarimu. UAB „Torgita“ yra pilnai atsakinga už savo gaminio saugą visą laikymo laikotarpį.

Gal galite patikslinti, jos kaupiamos kaip gaminys ar kaip atlieka?

Tai gaminys, turintis eksploatacinių savybių deklaraciją.

Kiek UAB „Torgita“ sumoka centrui už savo gaminio sandėliavimą?

Šalių susitarimu Kauno RATC nemoka UAB „Torgita“ už padangų atliekų tvarkymą, UAB „Torgita“ neatlygintinai laikinai laiko gaminius iš padangų atliekų.

Kokios susitarimo su UAB „Torgita“ pasekmės būtų, jei poveikio aplinkai vertinimas būtų ne šio sumanymo naudai ir reikėtų dugną įrenginėti naudojant kitas medžiagas?

Saugomas gaminys yra UAB „Torgita“ nuosavybė ir ji spręs savo gaminio naudojimo klausimą.

P.S.Taigi po šio nedidelio interviu nežinomųjų atsirado dar daugiau. Paskutinį žodį šioje prieštaringoje istorijoje tars poveikio aplinkai vertintojai. Tačiau ką manote kiekvienas, kam svarbu gyventi saugioje aplinkoje ir kam rūpi šios žemės turtai.