Susitikimas su verslininkais Priekulėje
Rugpjūčio 1 dieną Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai ir Administracijos specialistai vyko susitikti su Priekulėje seniūnijos verslininkais.
Priekulės seniūnijoje registruota per 200 įmonių. Į susitikimą su Savivaldybės atstovais atvyko 7 verslų atstovai: logistikos, grožio paslaugų, projektavimo, kultūros ir vandens sporto bei kaimo turizmo. Klaipėdos rajono savivaldybės organizuojamų susitikimų su verslu tikslas – išklausyti vietos verslininkų problemas, megzti ryšius ir pakviesti apsilankyti Savivaldybėje, kartu ieškoti būdų problemoms spręsti.
Verslininkams pristatoma Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programa, kviečiama pagal ją teikti paraiškas, primenami ir kiti naudingi verslo padėjėjai įsteigti Vyriausybės verslui skatinti ir plėtoti – viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ bei bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), per kurias galima gauti daug naudingų konsultacijų, pagalbos rengiant projektus, paskolų, garantijų, kompensavimo priemonių ir kt. Verslininkai visada kviečiami sekti informaciją ir Savivaldybės internetinės svetainės www.klaipedos-r.lt verslo platformoje, feisbuko paskyroje Verslui.Klaipėdos rajonas. Kad tai yra neabejotinai naudinga, patvirtina faktas, kad vienas iš ankstesniuose susitikimuose dalyvavusių verslo įmonių atstovų būtent tokiame susitikime sužinojo apie jo įmonei tinkamą gauti didelę paramą, kuria sėkmingai pasinaudojo.
Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė susitikimo pradžioje verslininkams teigė, kad vienas iš Savivaldybės prioritetų – gerinti sąlygas verslui, kurti reikalingą infrastruktūrą, kuri paskatintų kitas veiklas, − toks akivaizdus pavyzdys yra būtent Priekulės seniūnijos Drevernos kaime, kur Savivaldybei įrengus prieplauką kaimas atgijo ir jame kuriasi daug naujų verslų.
Tarybos narys Raimondas Simonavičius priminė Savivaldybės atsakomybės sritis ir akcentavo, kad visuomet yra stengiamasi padėti neperžengiant įstatymų nustatytų reikalavimų, − ypač tai pasakytina apie atvejus, susijusius su patalpų nuoma ir galimybėmis ją tęsti. Savivaldybė taryba visada atsižvelgia, jei verslas vystosi, sėkmingai kuria naujas darbo vietas, ir palaiko.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, kuri taip pat yra Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos vertinimo komisijos pirmininkė, teigė, kad svarbiausia – kalbėtis verslui, seniūnijai, gyventojams, nes tik bendraujant iškeliamos ir įgyvendinamos pačios geriausios idėjos savo gyvenamajai aplinkai ir jos žmonėms. „Savivaldybė padeda ir padės kuo tik galės, tačiau reikia nepamiršti, kad seniūnas – Savivaldybės atstovas, seniūnijos šeimininkas. Seniūnijos ir verslo atstovų susitikimai gali būti reguliarūs ir be Savivaldybės vadovų“.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius kalbėjo, kad iš tiesų nemažai padaryta, kad Priekulė gražėtų, ir toliau siekiama tikslingo aplinkos kūrimo gyventojams ir verslininkams. Šiuo metu rengiamas Priekulės pagrindinės Klaipėdos gatvės važiuojamosios dalies, dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijos projektas, kuris, tikėtina, bus baigtas kitais metais, − tuomet bus pradėti vykdyti darbai.
Žinoma, yra nelengvai sprendžiamų problemų, kad miestas, kurio istorinę dalį inicijuojama pripažinti valstybės saugoma, būtų sutvarkytas greičiau. Galbūt reikalai dėl galimybės gauti finansavimą iš ES fondų pajudės, kai miesto istorinė dalis ir bus pripažinta valstybės saugoma. Strateginiame veiklos plane yra numatytos savivaldybės lėšos prisidėti prie privačios nuosavybės kultūros paveldo objektų tvarkymo. Parengus tvarkos aprašą, bus galima kompensuoti dalį išlaidų savininkams. Tačiau problema yra ta, kad gyventojų istoriniuose pastatuose gyvena mažai, kai kurie – išnuomoję butus ir išvykę į užsienį.
Pastatų, kuriuos Savivaldybė gali išnuomoti, būklė, deja, nėra gera − buvusios internatinės mokyklos, kino teatro, poliklinikos, − čia galbūt plėsis socialinių paslaugų centras. „Siekiame nevilkinti prašymų dėl nuomos ir kitų dalykų, tikimės, kad ir su verslu kartu ateityje kursime dar daugiau vertingų dalykų istoriniame mieste“, − sakė Česlovas Banevičius.
Kita Priekulės problema – daug gyventojų šildosi namie kietuoju kuru, todėl žiemos metu labai užterštas oras. Neatsiranda galimybių įvesti dujinį šildymą, nes dujininkai neveda dujų, kol nėra stambaus vartotojo.
Taigi, senųjų namų fasadų nepatrauklumas ir šildymo nepatogumas yra dideli minusai Priekulės mieste kurtis naujiems gyventojams, taip pat ir verslininkams. Tačiau – iš kitos pusės – tai yra ir paskata kurti idėją, − galbūt bendrą verslo su Savivaldybe – ieškoti būdų, priemonių, finansavimo šaltinių, kaip šias problemas greičiau išspręsti?
Susitikime dalyvavę verslininkai išsakė pageidavimų dėl patalpų nuomos galimybių, dėl bendradarbiavimo su viešosiomis ir kitomis įstaigomis, organizacijomis, pateikė daug gerų idėjų. Paaiškėjo, kad ir verslininkai, kitaip nei iki šiol sprendžiama iš vyraujančios nuomonės visuomenėje, gali turėti daugiau altruistinių tikslų. Vienas iš susitikimo dalyvių, Vydūno klubo kūrėjas, turintis kūrybinių stovyklų-plenerų organizavimo ir nedidelių laivų statybos patirtį, pristatė savo idėjas dėl buriavimo Minijos upėje ir dėl dailės mokyklos ar jos padalinio steigimo. Anot susitikimo dalyvio, daug dėmesio yra skiriama muzikiniam ugdymui, o dailė užmirštama, nors ji lygiai taip pat reikalinga kaip meno rūšis ne vien individualiam ugdymuisi, bet lygiai taip pat gali turėti savo erdves meno festivaliuose, šventėse. Dalį planuojamų veiklų jis norėtų vykdyti nemokamai. Tuoj pat atsirado minčių dėl kontaktų su Drevernoje įsikūrusia amatininkų gildija. Galbūt iš tiesų vaisingai užsimegs bendradarbiavimas?
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius prisiminė, kad seniau „Vaivorykštės“ gimnazijoje buvo dėstoma sustiprinta dailė, vėliau būta iniciatyvų steigti meno mokyklą su muzikos ir dailės skyriais, tačiau neužteko mokinių skaičiaus. Galbūt dabar būtų galima daugiau kviesti vaikus ugdyti dailės gebėjimus per neformalųjį ugdymą.
Pasidžiaugta, kad viena iš potencialių verslininkių turi idėją dėl privataus vaikų darželio steigimo. Kadangi Savivaldybei nėra tiek daug galimybių kurti darželius, būtų puiku, kad ši idėja būtų įgyvendinta, − Savivaldybė ne tik pritartų, bet ir padėtų. Kažkada rajone buvo keturiasdešimt keturi darželiai. Dabar jų poreikis vėl auga.
Susitikime diskutuota įvairiomis verslininkus ir tik planuojančius savo verslą kurti dominančiomis temomis, − taip pat ir dėl pačių verslininkų bendradarbiavimo skatinimo, keitimosi idėjomis ir bendrų veiklų.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Virbauskas tradiciškai pristatė Klaipėdos rajono verslo aplinką ir galimybes, akcentuodamas rajoną kaip pirmaujantį pagal tiesiogines ir materialines investicijas, pagal gyventojų ekonominę laisvę.
Atkreipdamas dėmesį į specialų skyrių verslui, Mantas taip pat priminė, kad turint gerų idėjų ir planuojant verslą labai praversti gali netgi savivaldybės GIS žemėlapiai.
Tai buvo pirmasis, bet ne paskutinis savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas Priekulėje. Jame iš Savivaldybės pusės dalyvavo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius, Administracijos direktoriaus pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė, Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus, Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Mantas Virbauskas.
Artimiausi susitikimai su verslininkais: spalio 3 d. – Veiviržėnų seniūnijoje, rugsėjo 5 d. – Sendvario seniūnijoje ir gruodžio 5 d. – Vėžaičių seniūnijoje. Kviečiame aktyviai dalyvauti!
Lapkričio 6 d. vyks jau tradiciniu tapęs Savivaldos ir verslo forumas Gargžduose. Viena iš planuojamų temų – e. verslas.
