Susitikime su pedagogų atstovais aptartos streiko priežastys ir savivaldybės galimybės jas sprendžiant

Rugsėjo 25 dieną Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius,  vicemeras Rimantas Pranys, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus susitiko su ketinančių streikuoti mokyklų vadovais ir profesinių sąjungų lyderiais.

Streikuoti rengiasi daugiau kaip pusė pedagogų

„Rugsėjo 15 dieną vykusiame įspėjamajame streike dalyvavo 166 mūsų rajono ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai iš septynių mokyklų ir vieno lopšelio-darželio. Tai sudaro 59 proc. visų rajone dirbančių pedagogų. Rugsėjo 25 dieną susitikimo su įspėjamajame streike dalyvavusių ugdymo įstaigų vadovais, profesinių sąjungų lyderiais. Šios įstaigos ketina dalyvauti rugsėjo 29 dieną prasidėsiančiame neterminuotame streike. Gali būti, kad streikuos ir daugiau švietimo įstaigų, bet kol kas informacijos apie tai neturime, – sako Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys. – Susitikime dalyvavę vadovai ir profsąjungų lyderiai pažymėjo, kad jiems aktualūs klausimai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Nei darbo apmokėjimo didinimas, nei mokinių skaičius klasėje nuo savivaldybės nepriklauso.“

Rugsėjo 9 dieną pristatyta Valstybės kontrolės audito ataskaita ,,Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“ rodo, kad labai svarbi priežastis, lemianti pedagogų trūkumą, yra per mažas darbo užmokestis. Tą priežastį nurodė 62 proc. atsakiusių bendrojo, 50 proc. ikimokyklinio ugdymo mokyklų ir 48 proc. savivaldybių.

„Kalbama, kad mokyklose dirba beveik vien moterys, bet kaip į pedagoginį darbą pritraukti vyrus, jei mokamas atlyginimas neužtikrina šeimos pragyvenimo, – pabrėžia beveik 40 metų pedagoginiam darbui atidavęs vicemeras Rimantas Pranys. – Nors atlyginimų pedagogams didinimas buvo aptartas nacionalinio lygmens susitarimuose, jų nesilaikoma.“

Per didelis darbo krūvis

Kita didinanti pedagogų trūkumą priežastis – per didelis darbo krūvis. Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad šią priežastį nurodo 62 proc. bendrojo, 51 proc. ikimokyklinio ugdymo mokyklų bei 45 proc. savivaldybių. „Šias priežastis pokalbių su auditoriais metu įvardijo ir savivaldybių bei švietimo įstaigų atstovai. 74 proc. (17 iš 23) atsakiusių 2023 m. absolventų, kurie baigę studijas neplanuoja dirbti pedagogu, nurodė, kad darbo krūvį atitinkantis atlyginimas paskatintų išbandyti profesiją“, – teigiama ataskaitoje.

Prieš kurį laiką kalbintas Panevėžio rajono meras Antanas Pocius apgailestavo, kad dalis pedagogų, norėdami susirinkti kiek normalesnį atlyginimą, yra priversti dirbti keliose mokyklose. Net dirbant keliose mokyklose, gaunamas atlygis nepasiekia skelbiamo Lietuvos vidutinio bruto atlyginimo, kuris šiemet pasiekė 2000 eurų.  Kaip teigia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, visos politinės partijos yra sutarusios, kad mokytojo atlyginimas turi siekti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

„Valstybinės ir savivaldybės mokyklos mokytojo (išskyrus trenerius) darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos, etatinio darbo krūvio, veiklos sudėtingumo ir kitų kriterijų, nurodytų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje. – 25–29, 30–34, 35–49 metų amžiaus mokytojų bruto vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis, nei tų pačių amžiaus grupių šalies bruto vidutinis darbo užmokestis. Didžiausias skirtumas buvo kovo mėn. 30–34 metų amžiaus mokytojų, dirbančių mažesniu nei 1 etato darbo krūviu, grupėje, nes jų bruto vidutinis darbo užmokesti buvo 57 proc. mažesnis, nei šalies: mokytojo – 880, šalies – 2 025,5 euro.“

Mokinių skaičius klasėje

„Nors mūsų rajonui ir nėra labai aktualu, bet šalies pedagogai kelia ir mokinių skaičiaus klasėje klausimą, nes tai vienas labiausiai su ugdymo kokybe ir darbo sąlygomis susijęs dalykas“, – sako vicemeras Rimantas Pranys.

Kaip informuoja Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus, šešiose rajono gimnazijose, dviejose pagrindinėse mokyklose, vienoje mokykloje ir vienoje progimnazijoje mokosi 2805 mokiniai. Mokinių skaičius, priklausomai nuo mokyklos, svyruoja nuo aštuonių iki 24. Taigi vienos rajono mokyklos balansuoja ant išlikimo ribos. „Kadangi Panevėžio rajono švietimo įstaigose dirbau nuo 1884 metų, puikiai žinau, kad rajone lengva ranka mokyklos niekada nebuvo uždarinėjamos, bet kai nebelieka mokinių, tenka, tačiau kitais mokslo metais, tikimės, išliks visos šiemet esančios ugdymo įstaigos– teigia vicemeras. – Tačiau didesnis vaikų skaičius klasėse susijęs su kita problema – daugėja specialiųjų ir net sunkių poreikių turinčių vaikų skaičius. Šiuo metu tokių vaikų rajono ugdymo įstaigose turime 987. Su jais dirba 83 mokytojo (mokinio) padėjėjai. Ir nė viena ugdymo įstaiga nepasako, kad mums nebereikia padėjėjo. Priešingai. Šių darbuotojų poreikis tik auga. Ir rugsėjo 28 d. vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje planuojama patenkinti šešių įstaigų prašymus, įsteigiant 5,95 pareigybės etato. Kai vienu metu klasėje dirba mokytojas ir keli mokinio padėjėjai, o jei dar atsiras ir antras mokytojas, nežinau, kaip bus galima dirbti. Tačiau visi šie klausimai – nacionalinio lygio ir mažai priklauso nuo savivaldybės.“

Savivaldybė įsiklauso į pedagogų prašymus

„Rugsėjo 25 dieną vykusiame susitikime pedagogų atstovų klausėme, ko jie tikėtųsi iš savivaldybės. Jie pageidavo, kad būtų šimtu procentų apmokamos jų kelionės į darbą ir atgal, nes dabar iš savivaldybės biudžeto kompensuojama tik dalis šių išlaidų. Kitas pageidavimas – skirti lėšų kanceliarinėms išlaidoms, kad mokytojui nereikėtų iš savo atlyginimo pirkti ugdymo procesui reikalingas priemones. Juk parduotuvėje dirbančiam žmogui nereikia neštis į darbą savo svarstyklių, mokytojams, deja, nemažai tenka patiems pasirūpinti priemonėmis. Kadangi apsirūpinimą priemonėmis sprendžia pati švietimo įstaiga, tvarkos labai skirtingos. Ugdymo įstaigų atstovai išreiškė pageidavimą, kad iš savivaldybės biudžeto kiekvienam pedagogui per mėnesį būtų skiriama po 20 eurų kanceliarinėms prekėms įsigyti. Savivaldybė analizuos galimybes patenkinti šiuos pageidavimus, nors lėšų kanceliarinėms prekėms įsigyti skyrimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu.“