Susitiko su žemės ūkio viceministru A. Ežerskiu dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovėms skiriamų išmokų
Į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną kreipėsi trijų rajono seniūnijų ūkininkai. Jie nuogąstauja galintys prarasti mažiau palankių ūkininkauti vietovėms skiriamas išmokas.
Antradienį Saulius Urbonas susitiko su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu ir perdavė ūkininkų nuogąstavimus. Viceministras patikino, kad iki 2018 metų – kol bus parengtas naujas vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, žemėlapis ūkininkai gali būti ramūs.
Siekiant kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių žemės ūkio gamybos kliūčių ūkininkų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų, kiekvienais metais skiriamos išmokos už žemės ūkio paskirties žemės hektarą.
„Nederlingose vietovėse žemės ūkio gamybos efektyvumas yra mažesnis už vidutinį šalyje, todėl Telšių rajono ūkininkai nerimauja dėl išmokų. Aš ir visa Telšių rajono savivaldybės administracija esame suinteresuota išsaugoti gyvybingas kaimo vietoves ir bendruomenes, tad bendradarbiaujame su Žemės ūkio ministerija, siekdami kuo geresnių sąlygų rajono ūkininkams,“ – teigia Administracijos direktorius S. Urbonas.
Kriterijai
Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimui privaloma vadovautis vieninga visose ES šalyse Jungtinių tyrimų centro mokslininkų parengta metodika. Ji pagrįsta biofizikinių kriterijų taikymu.
Lietuvoje taikomi 5 biofizikiniai kriterijai iš 8 galimų: klimatas (žema temperatūra), dirvožemio tekstūra, dirvožemio drenažas, paviršiaus nuolydis ir dirvožemio cheminės savybės.
Vadovaujantis metodika yra laikoma, jog vietovėje esama didelių gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės seniūnijoje atitinka bent vieną iš pirmiau įvardytų biofizikinių kriterijų.
Į paramos schemą pateks tik tos vietovės, kurios atliks ne tik biofizikinius, bet ir ekonominius kriterijus.
Pagal ekonominį kriterijų, seniūnijos žemės ūkio našumo balas turi būti mažesnis nei 80 proc. šalies našumo balo vidurkio, t. y. mažesnis nei 31,75 balo. Jei našumo balas yra didesnis, žiūrima į antrą kriterijų: seniūnijos standartinės produkcijos vertė vienam hektarui neturi viršyti 80 proc. šalies vidurkio (standartinė produkcija turi būti mažesnė nei 508,1 Eur už ha).
Jei viršijamos abi reikšmės, seniūnija braukiama iš mažiau ūkininkauti palankių vietovių sąrašo. Grėsmė netekti išmokų kyla trims rajono seniūnijoms.
Rekomenduoja atidžiai pateikti duomenis
Administracijos direktorius Saulius Urbonas Telšių rajono situaciją aptarė su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministru Albinu Ežerskiu.
„Pagal biofizikinius kriterijus Telšių rajonas yra 100 proc. mažiau palanki ūkininkauti vietovė. Tačiau pritaikius ekonominį filtrą, iš sąrašo iškristų Upynos, Degaičių ir Viešvėnų seniūnijos“, – informuoja Saulius Urbonas.
Degaičių seniūnijos našumo balas yra 37,48, o standartinės produkcijos – 1011,39 eur už ha. Upynos atitinkamai – 38,17 ir 673,52 eur už ha, Viešvėnų – 33,90 ir 538,86 eur už ha.
Grėsmė būti išbrauktiems iš mažiau ūkininkauti palankių vietovių sąrašo neramina Telšių rajono ūkininkus – jie negautų apie 879 750 eurų išmokų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Albinas Ežerskis informavo Saulių Urboną, kad iki 2018 metų ūkininkai gali būti ramūs: iki bus parengtas naujas vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, žemėlapis.
Tačiau, kaip pastebi Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Slavinskis, ūkininkai privalo būti atidūs pateikdami duomenis – nenurodyti didesnio derlingumo, nei yra iš tikro. Būtent nuo pateiktų duomenų ir priklauso, ar vietovė naujame žemėlapyje pateks į mažiau ūkininkauti palankių vietovių sąrašą.
Nurodyti standartinės produkcijos balai paskaičiuoti pagal 2013 metų duomenis. Tais metais, pasak A. Slavinskio, buvo užfiksuotas didelis derlingumas. Galimybė išsilaikyti mažiau ūkininkauti palankių vietovių sąraše lieka perskaičiavus standartinę produkciją pagal 2016 metų duomenis.
Padėtis kitose seniūnijose
Administracijos direktorius Saulius Urbonas pateikia ir kitų žinių: „Žemės ūkio ministerijoje mane informavo, kad problemų gali kilti ir dėl Tryškių bei Nevarėnų seniūnijų. Tryškių seniūnijos našumo balas – 38,17, tačiau ypatingai maža standartinė produkcija – 448,65 eur už ha.“
Skaitytojams gali kilti klausimų, kodėl Tryškių seniūnija su 38,17 balų patektų į sąrašą, o Viešvėnų – iškristų, nors joje balas – tik 33,90. Tai nulemtų standartinės produkcijos rodiklis. Būtent dėl jo iškristi iš sąrašo, kuriame šiuo metu yra, gali Nevarėnų seniūnija (standartinės produkcijos rodiklis – 497,2 eur už ha).
Kitos penkios seniūnijos: Gadūnavo, Luokės, Ryškėnų, Varnių ir Žarėnų gali būti saugios dėl mažo našumo balo (visos – žemiau 31,75).
Nuramina ūkininkus
Po susitikimo su Žemės ūkio viceministru A. Ežerskiu Administracijos direktorius Saulius Urbonas dar kartą nuramina vietos ūkininkus: „Atsižvelgiant į tai, kad naujasis žemėlapis bus taikomas tik nuo 2018 m., o standartinė produkcija šiuo metu paskaičiuota pagal 2013 metų duomenis, planuojamas standartinės produkcijos perskaičiavimas pagal 2016 m. duomenis. Tai gali koreguoti konkrečių seniūnijų priskyrimą ar nepriskyrimą gamtinių trūkumų turinčioms vietovėms“, – informuoja Saulius Urbonas, – „Be to, tyrimo rezultatai dar turės būti suderinti su ES institucijomis, todėl daryti išvadas dėl konkrečių vietovių priskyrimo gamtinių trūkumų turinčioms vietovėms yra per anksti“.
Žemės ūkio viceministras A. Ežerskis Saulių Urboną taip pat informavo, kad Žemės ūkio ministerija ruošiasi sudaryti dar objektyvesnius ir ūkininkams palankesnius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas vietovių našumas.