Suteikiant gatvių pavadinimus – svarbus aktyvus bendruomenės įsitraukimas
Klaipėdos rajonas – vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kurio gyventojų skaičius auga. Natūralu, kad daugėja gatvių ir gyvenamųjų namų, kuriems reikia suteikti naujus adresus. Pasak Klaipėdos rajono vicemerės Rūtos Cirtautaitės, nemažai žmonių dėl gatvių pavadinimų suteikimo kreipiasi individualiai, tačiau į šį procesą bendruomenės turėtų įsitraukti aktyviau. Tada nekiltų klausimų, kodėl suteikiamas vienoks ar kitoks gatvės pavadinimas.
Anot vicemerės, bendruomenes ir seniūnaičius Savivaldybės Turto valdymo skyrius visuomet elektroniniu paštu informuoja apie tai, kad rengiamas projektas, kuriuo jų vietovėje esančiai naujai gatvei bus suteikiamas pavadinimas. Visa bendruomenė kviečiama teikti pasiūlymus, kaip gatvė galėtų būti pavadinta. Kuomet projektas parengtas – seniūnaičiai ir bendruomenė yra iš naujo informuojama ir kviečiama dar 2 – 3 dienas reikšti pastabas, į kurias atsižvelgiama. Svarbiausia, kad žmonės aktyviai reikštų savo nuomonę, nes tik taip galimas visiems priimtinų sprendimų priėmimas.
Norint gatvei suteikti pavadinimą, gyventojai turėtų rašyti prašymą adresui suteikti. Jei adreso prašo iki 10 sklypų, tuomet gatvei galima suteikti šalia esančios gatvės pavadinimą, žinoma, jei tam nėra kliūčių. Kiekvienu konkrečiu atveju priimamas atitinkamas sprendimas, atsižvelgiant į naujos gatvės vietą. Esant 10 ir daugiau sklypų, įstatymo numatyta tvarka būtina gatvei suteikti naują pavadinimą.
Gavus prašymą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius peržiūri dokumentus ir sprendžia ar gatvei reikia naujo pavadinimo ir ar galima jį suteikti. Jei taip – rengiamas projektas, gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus. Juos svarsto Pavadinimų suteikimo komisija, kuriai pirmininkauja Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė. Pavadinimai parenkami atsižvelgiant į gyventojų siūlymus ir remiantis Valstybinės kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. patvirtiną rekomendacija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“, prireikus konsultuojamasi su Kalbos komisija vietovardžių normiškumo ir gatvių pavadinimų taisyklingumo klausimais, taip pat su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Gatvių pavadinimuose stengiamasi įamžinti mūsų krašto istoriją, todėl gatvėms suteikiami išnykusių ar nykstančių kaimų, miškų pavadinimai, taip pat jas pavadiname ir žymių mūsų krašto žmonių asmenvardžiais. Nemažai gatvių pavadinta ir retų pajūrio ir pamario augalų, gyvūnų vardais. Gatvių pavadinimuose taip pat atsispindi ir senieji mūsų krašto papročiai, amatai, netgi tikėjimas. Taigi, galima sakyti, kad iš gatvių pavadinimų galima daug sužinoti apie krašto istoriją. Todėl gyventojai, siūlydami pavadinimus, taip pat gali pasklaidyti istorinius šaltinius.
Pagal komisijos posėdžio protokolo medžiagą Turto valdymo skyrius rengia Tarybos sprendimo projektą. Žinoma, prieš tai bendruomenės kviečiamos teikti pastabas ir komentarus, kurie itin svarbūs priimant sprendimą.
Savivaldybės tarybos posėdyje priėmus sprendimą sutekti gatvei pavadinimą, per 10 darbo dienų VĮ Registrų centro Adresų registras privalo gatvės pavadinimą įregistruoti. Įregistravus gatvės pavadinimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gyventojams suteikiami adresai. Tuomet seniūnijos, atsižvelgdamos į būtinybę ir turimas lėšas, gamina naujų gatvių pavadinimų lenteles.
Vicemerė Rūta Cirtautaitė teigia, kad bendruomenių įsitraukimas itin svarbus, kai priimami joms aktualūs sprendimai. Todėl, siūlant gatvių pavadinimus, reikėtų atsižvelgti ne tik į gražų skambesį, bet ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytus kriterijus: kalbos taisyklingumą; vietovardžių oficialumą ir normiškumą (išnykusių vietovardžių – tik normiškumą); personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims; istorinio įvykio reikšmę Lietuvos valstybei; pavadinimo atitikimą visuomenėje priimtoms moralės normoms; pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
Pasak mero pavaduotojos R. Cirtautaitės, aktyvus įsitraukimas į sprendimų svarstymą leidžia ne tik priimti visuomenei geriausius sprendimus, bet ir skatina bendruomenės pilietiškumą.
