Sutvarkytas gen. Jono Galvydžio-Bykausko kapas Raudondvaryje

Kauno raj. Raudondvario senosiose kapinėse Lietuvos Nepriklausomybės (Kovo 11-osios) Akto signataras dr. Leonas Milčius kartu su šauliais Giedriumi Bikuličiumi ir Raimundu Kaminsku sutvarkė Lietuvos savanorio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, divizijos gen. Jono Galvydžio-Bykausko (1864-1943) kapą ir jo aplinką.

Jonas Galvydis-Bykauskas, Kosto gimė 1864 m. gruodžio 3 d. Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Degėsių kaime. 1884 m. baigė girininkų mokyklą Peterburge.

1885 m. savanoriu įstojo į carinės Rusijos armiją. Buvo priimtas į 86-ąjį pėstininkų pulką ir po kelių savaičių pasiųstas Peterburgo junkerių mokyklą. Labai gerai mokėsi (gavo vardinę Miliutino premiją) ir 1886 m. mokyklą baigė.

1886-1909 m. tarnavo 87-ajame pėstininkų pulke jaunesniuoju karininku, kuopos vadu, dalyvavo rusų-japonų kare. 1909 m. baigęs karininkų kur­sus Oranienbaumo karo mokykloje, pakeltas į kapitonus, tarnavo 18-ajame Sibiro šaulių pulke bataliono vadu. Nuo 1914 m. kovo iki 1916 m. vasario kovojo Lenkijoje ir Kurliandijoje. 1916 m. mūšiuose prie Lodzės tris kartus su­žeistas. Nuo 1915 m. lapkričio – pulkininkas (pakeltas už narsą mūšiuose prie Varšuvos), pulko vadas. 1916 m. pradžioje prie Lodzės buvo patekęs į vokiečių nelaisvę.

Carinės Rusijos karinės vyresnybės apdovanotas Šv. Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv. Anos 3-ojo ir 2-ojo laipsnio, Šv. Stanislovo 3-ojo ir 2-ojo laipsnio ordi­nais, Bulgarijos ir Persijos ordinais.
1918 m. pradžioje kaip ir kitus belaisvius iš Rytų Europos šalių vokiečiai paleido.

1918 m. lapkričio 23 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, ruošė karo tarnybos pagrindus, paskirtas 1-ojo pulko vadu. Pats ieškojo savanorių, spausdino skelbimus „Lietuvos aido“ laikraštyje. Gruodžio 17 d. vadovavo pulko pervažiavimui į Alytų, įsikūrimui Saratovo kareivinėse.

1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas visų Vilniaus gubernijoje veikiančių Lietuvos dalinių vadu, tačiau tuo metu Vilnius jau buvo mūsų karių paliktas. Kariuomenės ginkluotės reikalais nuo 1919 sausio 21 d. mėnesį lankėsi Berlyne.

1919 m. sausio 25-ąją paskirtas Karo mokyklos viršininku, išleido dvi pir­mąsias laidas. Būdamas vienintelis profesionalus kariškis, pats skaitė kariūnams paskaitas. 1919 m. spalio 18 d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. sausio 1 d. paskirtas eiti III divizijos vado parei­gas (divizijos štabas buvo netoli Eglaitės, Latvijos teritorijoje), 1920 m. balandžio 9 – liepos 7 dienomis laikinai ėjo ir Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas.

1920 m. liepos 7 – 1921 m. gruodžio 18 dienomis buvo Steigiamojo Seimo narys (išrinktas nuo Krikščionių demokratų partijos Utenos apygardoje), 1920 m. spalio 23 – 1921 m. vasario 1 d. laikinai ėjo II pėstininkų divizijos vado pareigas ir buvo išvykęs į frontą. Darbą Steigiamajame Seime dėl atsinaujinusio karo su Lenkija teko nutraukti (nors jame buvo Ūkininkų sąjungos frakcijos vadovu, Krašto apsaugos komisijos pirmininku).

1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. 1921 m. gruodžio 18-ąją paskirtas eiti Karo mokyklos viršininko pareigas, o 1922 m. kovo 8 d. paskir­tas Karo mokyklos ir Kauno įgulos viršininku. 1926 m. rugpjūčio 21-ąją pakeltas į generolus. 1926 m. rugpjūčio 21 d. pačiam prašant paleistas į atsargą. Sulaukus nustatyto amžiaus 1936 m. gruodžio 31-ąją paleis­tas į dimisiją.

1926 m. birželio mėnesį, išleidžiant generolą į atsargą, už gerą ir nepriekaištingą kelerių metų tarnybą apdovanotas antrosios rūšies 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

Be to, dar apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928), Sava­norių ir Nepriklausomybės meda­liais (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).

Iki 1928 m. priklausė Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos valdybai. Vėliau nukreipė visas jėgas į Katalikų veikimo centrą. Atsargos generolą traukė politinė kova. Dažnai dalyvaudavo krikščionių demokratų renginiuose. Buvo giliai religingas. Nemažai rašė ir į „Mūsų žinyną“ karo istorijos klausimais.

1940 m. birželio įvykių metu gyveno Kaune, jau liepos 4 d. jam kaip buvusiam Krikščionių demokratų partijos veikėjui bei buvusiam generolui NKVD iškėlė bylą. Generolui priminė net 1939 m. jo išleistą knygelę „Komunizmas Ispanijoje“. 1940 m. rugsėjo 21-ąją sovietų valdžios suim­tas, kalintas Kaune. Tačiau rimtų kaltinimų neradus, generolas įtrauktas į nelojalių tarybinei valdžiai asmenų sąrašą.

Tačiau 1941 m. birželio 12 d. vėl suimtas. Dabar jam kėlė rimtesnius kaltinimus – generolo pavardė figūravo sukilėlių organizacijos „Laisvės gynimo gvardijos“ sąrašuose. Kilus SSRS-Vokietijos karui, 1941 birželio sukilėlių išlaisvintas.

Mirė 1943 m. liepos 16 d. Kauno Savitarpinės pagalbos ligoninėje, palaidotas Raudondvaryje. Laidotuvėse dalyvavo karo invalidai, kolegos karininkai. Nekrologą „Karyje“ parašė gen. Stasys Raštikis. Žmona – Paulina Kybartaitė (1873-1955).

Ačiū Viliui Kavaliauskui už informaciją ir leidimą naudotis enciklopedinio žinyno „Lietuvos karžygiai“ 2-oju tomu.