18 lapkričio, 2022
KPD

Sutvarkytas istorinis Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Lyduvėnų tiltas

Raseinių rajone, Lyduvėnų miestelyje, baigti kultūros paminklo – Lyduvėnų geležinkelio tilto – tvarkybos darbai.  Ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas bei jo prieigos (patenka į Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio teritoriją) numatyta pritaikyti visuomenės lankymui.

Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos užimtose teritorijose, tarp jų ir Lietuvoje, pradėti tiesti geležinkeliai. 1915 m. suformavus Nemuno armiją, kuri vykdė puolimą Vakarų Lietuvoje ir turėjo jį tęsti šiaurės bei rytų kryptimis, Dauguvos upės link, jos aprūpinimui nuspręsta iš Pagėgių į Radviliškį nutiesti naują geležinkelio liniją. Dalis šios atkarpos nutiesta per Dubysos upę, kurios slėnis yra vienas giliausių Lietuvoje. Medinį tiltą, jungiantį abu Dubysos krantus, nuspręsta statyti siauriausioje Dubysos slėnio vietoje, ties Lyduvėnų gyvenviete. Tilto statybos pradžia laikoma 1915 m. lapkričio 23 d. Tiltas Lyduvėnų miestelyje buvo baigtas statyti 1916 m. gegužės 25 d. ir pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Tiltas iškilo iki 42 m aukščio (6 namo aukštai) ir nusidriekė 670 m ilgiu. Tai buvo didžiausias tokio tipo statinys Baltijos šalyse bei vienas didžiausių visoje Europoje. Dėl nuolatinės gaisro grėsmės bei ribotų tilto apkrovos galimybių nuspręsta statyti patvaresnių – plieninių konstrukcijų ant gelžbetoninių atramų tiltą. 1916 m. spalio 18 d., už 20 m nuo pirmojo supylus aukštus pylimus prasidėjo naujojo tilto statybos darbai. 570 m ilgio, 45,5 m aukščio tiltas baigtas statyti 1918 m. gegužės 17 d., ir kaip jo pirmtakas, buvo pavadintas tuo pačiu feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Baigus naująjį tiltą, tais pačiais metais senasis medinis tiltas buvo išardytas. 1944 m. liepos 26 d. besitraukianti vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Sovietinės armijos inžinerinis dalinys, pasitelkęs karo belaisvius ir vietinius gyventojus, ant naujų atramų pastatė laikiną medinį tiltą. Tačiau pasibaigus karui, prasidėjo naujo tilto statybos darbai. Tiltas pastatytas 599 m ilgio, 42 m aukščio, plieninis, su naujomis atramomis, devynių pertvarų (šešiomis rusiškomis ir trimis vokiškomis, išlikusiomis nuo 1918 m.). Tilto statybos pasibaigė 1952 m.    

Lyduvėnų geležinkelio tilto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 2288) techninio projekto tvarkybos darbų dalies projektą parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas dr. Algirdas Steponavičius. Tvarkybos (remonto, restauravimo) darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Mindaugas Švykas.


Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

7 balandžio, 2025

Kultūros paveldo departamento specialistai nustatė, kad kovo viduryje Šalčininkų kelio poste kontrabanda gabentas varpas nėra jokia kultūros vertybė, rašo portalas […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

28 kovo, 2025

Neseniai baigti tvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos (Lazdijų rajonas) pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba […]

26 kovo, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia gilų susirūpinimą dėl Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčios ateities. Šis išskirtinis architektūrinės ir istorinės vertės […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

28 vasario, 2025

Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie […]

27 vasario, 2025

Privatūs meno kolekcionieriai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė į Lietuvą parvežė neeilinį radinį – unikalų albumą su 292 B. H. […]

25 vasario, 2025

Šiaulių miesto centre, ežero kranto aukštumoje, prieš maždaug 400 metų iškilo bažnyčia. Šiandien ji –architektūros paminklas, priskiriamas renesansiniam architektūros stiliui, […]

20 vasario, 2025

Pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda trečiadienį atidarytas pirmasis elektromobilių įkrovimo parkas Raseinių rajone, pranešė savivaldybė. Naujajame įkrovimo parke vienu metu galės […]

Regionų naujienos