Suvaldžius piktnaudžiavimą pašalpomis, sutaupyta beveik 100 tūkst. eurų
Seimui priėmus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, socialinės pašalpos teikimas kaip savarankiška funkcija nuo 2014 m. sausio 1 dienos perduotas vykdyti savivaldybėms.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė sako, kad naujoji tvarka sustiprino žmonių sąmoningumą, kuomet bendruomenės nariai, turėdami žinių apie netinkamą pašalpos panaudojimą, perduoda informaciją seniūnijos darbuotojams ar Socialinės paramos skyriui, taip užkertant kelią piktnaudžiavimui.
Seniūnijos sutaupė iki 40 proc.
Socialinių pašalpų skyrimą perdavus į seniūnijų rankas, Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas džiaugiasi kone 40 procentų sutaupytomis lėšomis. „Pačiais juodžiausiais mėnesiais mokėdavom apie 20-23 tūkst. Eur per mėnesį, dabar išsiverčiam ir su 11,5 tūkst. Eur“, ‒ pasakojo Veisiejų seniūnas.
Skaičiuoti eurais jau baigia priprasti ir Lazdijų miesto seniūnė Vaida Gazdziauskienė, teigdama, jog per metus, sumažinę socialinių pašalpų gavėjų, piktnaudžiavusių parama, skaičių, sutaupė net 114,4 tūkstančius eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Neabejotinai, visose seniūnijose smarkiai sumažėjusiam socialinių pašalpų gavėjų skaičiui įtakos turėjo privalomi pašalpos prašančiojo asmens buities tikrinimo aktai. Neįspėjus iš anksto seniūnai kartu su socialiniais darbuotojais bei bendruomenės nariais vyko į visas šeimas ir ten tikrino jų gyvenimo sąlygas, netgi banko sąskaitas. Šeštokų seniūnė Liana Audzevičienė prisimena atvejį, kuomet spaudoje virkavusio, jog be pašalpų nepragyvena, asmens sąskaitoje patikrinus rasta ne keli, bet net keliolika tūkstančių eurų. Apie panašius atvejus tikina žinanti ir Lazdijų miesto seniūnė V. Gazdziauskienė teigdama, jog seniūnijos darbuotojams apvažiavus ir apžiūrėjus visų norinčių gauti socialinę pašalpą buitį, labai gerai pasimatė, kam parama išties reikalinga, o kas ja piktnaudžiavo. „Niekada nežiūrim, kad sekcija graži ar kilimas tvarkingas, ‒ pasakoja Lazdijų miesto seniūnė. ‒ Kalbu apie tokius atvejus, kuomet paaiškėja, kad prašytojai yra dirbantys žmonės, net ir nelegaliai. Dar viena grupė piktnaudžiautojų – fiktyviai išsiskyrę šeimos, pas kurias užsukus tampa aišku, kad tai viena darni šeima, tvarkanti bendrą ūkį, o skyrybos – tebuvo akių dūmimas, siekiant gauti pinigines pašalpas.“
Bendruomenės nariai piktnaudžiavimo netoleruoja
Taip pat seniūnai tikina, jog itin atidžiai, skirstydami pašalpas, vertino gyventojų geranorišką ir atsakingą talkinimą už jiems skirtus pinigus, t. y. dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Kaip sakė Šeštokų seniūnė L. Audzevičienė, pasikeitus pašalpų skyrimo tvarkai seniūnijoje smarkiai sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius. „Griežčiau reaguojama į tuos pašalpų gavėjus, kurie gaunamas pašalpas panaudoja ne pagal paskirtį – pinigus skiria ne buičiai gerinti, maistui ir kitiems socialiniams poreikiams tenkinti, bet vartoja alkoholį. Labai dažnai pašalpų gavėjai patys papasakoja vieni apie kitų girtuokliavimą. Taip pat bendruomenės nariai atidžiau stebi pašalpų gavėjus ir girtavimų netoleruoja“, ‒ pasakoja Šeštokų seniūnė.
„Jei patalkininkauti neateidavo ar ateidavo išgėrę, mes pašalpas iškart stabdydavome“, ‒ apie griežtas sankcijas kalbėjo ir Veisiejų seniūnas Z. Sabaliauskas.
Su socialinių išmokų pinigais nemokančiais susitvarkyti gyventojais rūpinasi seniūnijų socialinės darbuotojos. Ir nors kaskart gyventoją lydėti į parduotuvę ar susimokėti mokesčių – darbas sunkus, tačiau darbuotojos įsitikinę – geriau taip, negu visi pinigai bus paleisti vėjais, kaip sakoma, „pro gerklę“. Šeštokų seniūnė L. Audzevičienė patikino, jog su alkoholį nesaikingai vartojančiais asmenimis, ir ypač auginančiais vaikus, labai daug bendraujama, stengiamasi padėti jiems suprasti, jog alkoholis nėra pagalbininkas sprendžiant problemas
„Mes norime, kad vaikai matytų blaivius ir atsakingus tėvus. Po šių pokalbių nemažai gyventojų pakeičia savo požiūrį, patys geranoriškai gydosi nuo alkoholio. Yra daugiavaikių šeimų tėvų, kurie liovėsi gerti, tvarkingai gyvena ir augina vaikus, yra pavienių asmenų, kurie taip pat gydėsi nuo alkoholio, pakeitė gyvenimo būdą ir susirado darbą“, ‒ geraisiais pavyzdžiais džiaugėsi L. Audzevičienė, pridurdama, jog darbe su rizikos šeimose ypač pagelbsti ir įgaliotinė Rasma Šoliūnienė.
Pašalpos tiems, kam iš tiesų reikalingos
Seniūnai atvirauja, jog sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimo tvarką, žmonės pasiskirstė į kelias stovyklas. Vieni numojo ranka ir gyvena kaip gyvenę toliau – alkoholiui pinigų pakanka, mokesčiams, pavyzdžiui, už elektrą – niekaip.
Buvo ir tokių, kurie, jausdami nuoskaudą, demonstravo nepasitenkinimą ir liejo tulžį seniūnų pusėn. Z. Sabaliauskas sakosi, jog tekę ir viešus pamokymus skaityti ir gėdinti pavyzdžiais tokius žmones. „Ir sakydavau prie visų, tai kaip čia – Jonas ateina, sąžiningai dirba, o Petras ant krosnies guli ir nosį krapšto, – turi būti lygybė“, ‒ įsitikinęs seniūnas.
Kita grupė žmonių, supratusių, jog jiems pašalpa ir nepriklausė, išgirdę sąžinės balsą, net nesiginčydavo su sprendimu.
Socialinės pašalpos, pritaikius naująjį jų skyrimo modelį, yra skiriamos tiems žmonėms, kuriems iš tiesų jų reikia. Suvaldžius piktnaudžiavimo atvejus, sumažinus pašalpų gavėjų skaičių, rajonas nuo metų pradžios sutaupė daugiau nei 90 tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
