Sužinokite, kokios baudos gresia už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, deginant sausą žolę ir kitas atliekas
Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl prevencinių priemonių sausos žolės deginimui išvengti ir valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, gelbėjimo pajėgų pasiruošimo miškų ir durpynų gaisrų gesinimui. Be kitų apsvarstytų klausimų komisijos nariai pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės 2015 m. gaisrų prevencijos priemonių planui.
Ekstremaliųjų situacijų komisijos, kurios pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius, posėdyje be komisijos narių dalyvavo atstovai iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus, Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio, seniūnijų seniūnai.
Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas apžvelgė praėjusių metų situaciją rajone – nors vasara buvo karšta ir sausa, tačiau labai daug gaisrų miškuose, durpingose pievose neužfiksuota. Keletą savaičių dėl didelio gaisrų pavojaus teko apriboti lankymąsi valstybiniuose miškuose. Deja, nėra galimybės apriboti lankymosi privačiuose miškuose.
„Šiemet žolė pradėta deginti kovo mėnesį. Buvo gana sausa pavasario pradžia ir tai kėlė nerimo, tačiau šiuo metu oro sąlygos pasikeitusios, nebėra gaisro pavojaus atvirose teritorijose. Esame numatę imtis prevencinių veiksmų dėl žolės deginimo, organizuosime reidus, taikysime administracinio poveikio priemones už nenušienautą žolę“, – sakė civilinės saugos koordinatorius. Reikėtų įrengti ar atnaujinti mineralizuotas juostas, kad nuo gaisrų būtų apsaugoti miškai. Taip pat būtina atlikti prevencinį darbą, teikiant informaciją gyventojams apie galimus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, deginat sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas atliekas, bei už tai numatomas baudas.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami: piliečiai – 28–231 Eur, pareigūnai – 57–289 Eur baudomis; deginant ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gali būti baudžiami: piliečiai – 57–289 Eur, pareigūnai – 115–347 Eur baudomis. Pastebėję savo žemėje žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami 28-–173 Eur bauda; durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą 86–231 Eur; nepranešimas priešgaisrinės tarnyboms apie degančius durpynus − baudą 57–115 Eur.
Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius paanalizavo pastarųjų kelerių metų statistinius duomenis. Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajonas pernai išsiskyrė visoje šalyje pagal sumažėjusį gaisringumą – mat 42,8 proc. užregistruota mažiau gaisrų, nors tendencijos respublikoje priešingos – Lietuvoje užfiksuota 17,57 proc. daugiau gaisrų: „2013 m. kilo 322 gaisrai, 2014 m. – 184, kitų gelbėjimo darbų 2013 m. buvo 115, 2014 m. – 151. Pirmą kartą per 15 metų pernai išvengta žmonių aukų, tačiau 2013 m. gaisruose žuvo 3 asmenys“. Paaiškėjo, kad daugiausiai gaisrų buvo Priekulės, Dovilų ir Gargždų seniūnijose, dažniausiai – atvirose teritorijose. „Žmonės gaisruose žūva dėl neatsargaus elgesio ir rūkymo. Tai asmenys, pasirinkę asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, rūkantys, gyvenantys sodininkų bendrijose, kaimiškose vietovėse, neturintys nuolatinio darbo“, – kalbėjo T. Taučius.
Komisijos posėdyje akcentuota, kad daugiau apie gaisrų žalą gamtai reikėtų kalbėti ir mokyklose su moksleiviais. Mat daug gaisrų vaikai sukelia mokinių atostogų metu, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia kyla grėsmė deginant žolę, kaip elgtis miškuose, prie vandens telkinių. Taip pat reikėtų numatyti administracinio poveikio priemones apleistų statinių, nenušienautų teritorijų savininkams, ieškoti lėšų ir tvarkyti priešgaisrinius rezervuarus.
Išanalizavus Klaipėdos rajono savivaldybės 2015 m. gaisrų prevencijos priemonių planą, jam pritarė visi komisijos nariai. Šis planas bus tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
