Svajonė auginti juoduosius serbentus virto tikrove

Vienas didžiausių juodųjų serbentų uogynų savininkų Biržų r. Adolfas Jasinevičius sako, jog šie metai ūkiui buvo vidutiniai. Gamta per daug nenuskriaudė, tačiau uogų supirkimo kainos šiemet žemiausios per visus paskutinius 5 metus. „Gal supirkėjai tarpusavyje susitarė, “, – svarsto priežastis ūkininkas. Viena laimė, kad uogininkai yra susibūrę į kooperatyvą „Juodoji uoga“, kuri turi šaldymo įrangą ir gali išlaikyti uogas iki pat pavasario. Uogas kooperatyvas paprastai parduoda UAB „Vėtrija“, kuriai teikia laikymo paslaugas.

Ūkininkauti Adolfas pradėjo 1992 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą, išsinuomojo iš valstybės 25 ha žemės. Nors iš pradžių augino ne tik uogas, bet ir grikius, kviečius, rugius, tačiau jau iš pat pradžių mintys sukosi apie juodųjų serbentų uogynus. Mat dar sovietmečiu Adolfas dirbo Žemės ūkio ministerijoje, buvo atsakingas už  sodininkystės mechanizaciją, rūpinosi, kad Lietuvai būtų nupirkti suomiški serbentų skynimo kombainai. Jis jau tuo metu daug išmanė apie juodųjų serbentų auginimo technologijas, labai norėjo šias uogas auginti, tačiau tais laikais tokia mintis buvo visiškai nereali. Kas galėjo pagalvoti, kad viskas taip apsivers, ir ši svajonė taps realybe!

Šiandien Adolfas su žmona Vida dirba 130 ha žemės, daugiau kaip pusė iš jos – nuosava, kita – nuomojama. Deja, sklypų konsoliduoti galimybių nėra, jie išsimėtę per daugelį rajono vietų po 10–15 ha, tačiau gerai, kad technika tokiuose plotuose išsitenka. Uogynams reikia turėti traktorių, kombainą, purkštuvų, kultivavimo techniką, tarpueilių šienavimo techniką, šienapjovę. Adolfas yra gavęs paramą pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, už tuos pinigus ir pirko techniką.

Ūkyje vien tik technikos nepakanka, reikia ir darbo rankų. „Krūmams sodinti samdome apie 30 žmonių, paskui per vasarą krūmus prižiūri 10–15 žmonių, o šiaip nuolat dirba 2 mechanizatoriai. Samdant žmones dirbti labai praverčia paslaugų kvitai. Tai tikrai patogus būdas samdyti žmones“, – pasakoja Adolfas.

Ūkininkas augina įvairių juodųjų serbentų veislių (lenkiškų, škotiškų, lietuviškų), sodina pagal derėjimo laiką, kad uogos derėtų ne vienu metu ir būtų patogu nuimti jų derlių. Viena užderėjusi veislė paprastai nuskinama per savaitę ar pusantros, ilgiau užtrukti negalima, nes uogos tiesiog nubyra. Lietuviškos uogų veislės Adolfo ūkyje kol kas yra tik bandomos, ar tinka skinti kombainu, ar nėra per minkštos. Veislei išbandyti reikia labai daug laiko, būtina įvertinti daug sąlygų, daug aplinkybių, kol pamatai, ko ji iš tikrųjų verta. Dabar Adolfas kartu su Sodininkystės ir daržininkystės institutu eksperimentuoja su krūmų sodinimo tankiu. Jis sako, kad toks eksperimentas pasiteisina, krūmai sodinami tankiau, jie užauga mažesni, nesnustelbia vienas kito, duoda geresnį derlių.  „Apskritai žemės ūkyje reikia labai daug mokslo, daug žinių, daug praktikos ir patirties, labai nepaprasta viskas, reikia dirbti tiksliai ir tikslingai, tik taip gali pasiekti gerų rezultatų“, – įsitikinęs Adolfas. Labai daug informacijos gaunama iš Tarptautinės juodųjų serbentų augintojų organizacijos, kuri vienija apie 40 šalių, rengia konferencijas, augintojai jose dalijasi įvairiapuse patirtimi, į pagalbą pasikviečia mokslininkų. Šiemet tokia konferencija vyko Lietuvoje, dalyvavo per 20 šalių atstovai, kalbėta, kad reikia daugiau informacijos skleisti apie juodųjų serbentų uogų naudą žmonių sveikatai.

Ūkininkas yra labai susirūpinęs, jog Lietuvoje keičiasi klimatas, atkeliauja naujų kenkėjų, kurių nėra kaip įveikti, ypač ekologiniams ūkiams. Daug problemų kyla dėl tinkamų augalų apsaugos priemonių trūkumo, nes Lietuva priskiriama šiaurinei Europos daliai, tuo tarpu Lenkija – viduriniajai. Lenkijoje augalų apsaugos priemonių pasirinkimas daug didesnis, tuo tarpu Adolfas mano, jog jau ir Lietuva turėtų priklausyti viduriniajai ar kokia kitai pereinamajai zonai. Pasak jo, Lietuvoje yra paplitusių tokių juodųjų serbentų ligų,  nuo kurių nėra registruotų efektyvių priemonių. Taip sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos.

Pasak Adolfo, uogynams labai kenkia šalnos, nuo kurių derliaus Lietuvoje niekas nedraudžia, draudžiama nuo krušos, bet ne nuo šalnų, kurios uogininkams yra pačios aktualiausios.

Juodųjų serbentų uogynai atnaujinami maždaug kas 10 metų. Jau 8–9 metais derlius po truputį pradeda mažėti, todėl reikia juos sodinti iš naujo. Per metus paprastai atnaujinama apie 20 ha uogynų. Ekologiniame ūkyje derlius nedidelis, vidutiniškai iki 1 t iš hektaro. Visas „Juodosios uogos“  kooperatyvas, kurio valdybos pirmininkas yra Adolfas, per sezoną sukaupia iki 500 t uogų. Jau galvojama ir apie perdirbimą, tačiau tai dar tik ateities planai.

 Šiuo metu Adolfo ūkyje kartu su Kauno technologijos universitetu atliekami eksperimentai, gaminamas aliejus iš juodųjų serbentų pumpurų. Jis gaunamas labai švarus, geros kokybės. Toks aliejus naudojamas parfumerijos, farmacijos pramonėje. Šią gamybos technologiją Kauno technologijos universitetas demonstruoja Milano parodoje EXPO 2015. Pagal šią technologiją išgaunami ekstraktai ne tik iš juodųjų serbentų, bet ir kitų augalų. Iš juodųjų serbentų išgauto aliejaus pavyzdžiai yra išsiuntinėti kelioms parfumerijos ir farmacijos įmonėms, ieškoma rinkos. „Tai perspektyvi, bet kol kas dar neišplėtota sritis“, – neabejoja Adolfas, tikėdamasis, kad rinka atsiras ir eksperimentinį aliejų bus galima gaminti didesniais kiekiais.

Adolfas Jasinevičius yra ne tik Juodųjų serbentų uogynų asociacijos, bet ir  Gaižiūnų kaimo bendruomenės pirmininkas. Jis džiaugiasi, kad jų kaimas dar labai gyvas, jame gyvena apie 90 įvairaus amžiaus žmonių. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie gyvena vien iš pašalpų, nemoka ir nenori dirbti, tačiau dauguma žmonių darbštūs ir aktyvūs. Kaimo bendruomenė parengė ne vieną projektą, įsigijo ir susitvarkė bendruomenės namus, įsirengė sporto aikštyną, dabar jau kuria biblioteką, kompiuterių salę.

Adolfas Jasinevičius ilgą laiką su šeima gyveno Vilniuje, tad jo svajonė buvo ir kaime gyventi kaip mieste. Jie augina tik uogas, nelaiko jokių gyvulių, maistą perka parduotuvėje. „Esame laisvi, prie ūkio nepririšti, galime planuoti laiką, skirti jo sau, žiemą keliaujame“, – tokio gyvenimo būdo privalumus vardija ūkininkas. Adolfas – visiškas optimistas, įsitikinęs, kad iš savo verslo galės išgyventi, kad pradės gaminti vienokių ar kitokių naujų produktų. Šalia ūkininkauti, auginti uogas jau pradėjo ir jaunėlis sūnus, tą patį planuoja padaryti ir vyresnysis. „Mūsų tikslas – išgyventi be paramos, to ir siekiame“, – savo šeimos planus apibendrina Adolfas Jasinevičius.