Svarbūs pokyčiai užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo reglamentavime: kam pasiruošti turi darbdaviai?
Šiandien mūsų šalyje yra užregistruota gana daug pasiūlymų keisti Lietuvos teisės aktus, reguliuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir galimybę dirbti. Pirmieji iš šių siūlymų įsigalioti galėtų dar šių metų liepą. Ir nors jie dar nėra priimti, tačiau tam įvykus, darbdaviai ir darbuotojai iš trečiųjų šalių būtų priversti jų laikytis, o tam reikėtų pasiruošti iš anksto. Kai kuriuos esminius galimus pokyčius ir jų reikšmę apžvelgia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko.
- Užsieniečiai, norėdami pasikeisti leidimą laikinai gyventi, privalės pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą
Pirmasis galimas pokytis yra siūlymas įvesti įpareigojimą, kad užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, jis privalės pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Šis reikalavimas bus taikomas tam užsieniečiui, kuris atitiks dvi sąlygas. Pirmoji sąlyga, užsienietis kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/ keitimo momentu, turi turėti leidimą laikinai gyventi, arba per pastaruosius 3 metus yra gyvenęs Lietuvoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi. Antroji sąlyga, užsienietis bendrai per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip 5 metus yra gyvenęs Lietuvoje, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.
„Jeigu abi nurodytos sąlygos išpildomos, o prašantis išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis nepateikia lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančio dokumento, jam bus atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Žinoma, siūloma numatyti ir tam tikras išimtis, kada pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančio dokumento nereikės“, – aiškina A. Borovko. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
- Siūloma atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis
Šiuo pakeitimu siūloma atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (ne kaip aukštos kvalifikacijos specialistui) nustačius, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis.
Taip pat, siūloma numatyti, kad Užimtumo tarnyba atsisakytų priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams ir išduoti leidimą dirbti nustačius, kad pas darbdavį bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
- Siūlymas reikalauti iš laikinojo įdarbinimo įmonių teikti deklaraciją apie laikinųjų darbuotojų skaičių
Siūloma įvesti naują reikalavimą laikinojo įdarbinimo įmonėms pateikti deklaraciją apie tai, kad ji ne mažiau negu 6 pastaruosius kalendorinius mėnesius turi 5 ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvoje. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
- Siūloma leisti pakeisti darbdavį, užsieniečiui turinčiam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (ne kaip aukštos kvalifikacijos specialistui) tik praėjus 6 mėnesių laikotarpiui
„Šis pasiūlymas leistų užsieniečiui pakeisti darbdavį tik praėjus pusmečiui nuo leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo dienos. Šis apribojimas galiotų ne aukštos kvalifikacijos specialistams“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ ekspertė.
- Siūloma nebereikalauti iš darbdavių per MIGRIS teikti pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą su užsieniečiu
Siūloma išimti reikalavimą, kad darbdavys privalo per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, nutraukimą. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
- Siūloma sugriežtinti reikalavimus užsieniečiams, ketinantiems gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu
Siūloma reikalauti iš ne aukštos kvalifikacijos užsieniečio, ketinančio gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, turėti atitinkamą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu ir vienerių metų darbo patirtį įgytą, per pastaruosius 3 metus. Priešingu atveju užsieniečiui turi būti mokamas atlyginimas, ne mažesnis negu paskelbtas paskutinis kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Taip pat, siūloma įvesti reikalavimą, kad turi būti nustatoma visa darbo laiko norma. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
- Siūloma nustatyti papildomus reikalavimus darbdaviams
Siūloma nustatyti papildomus reikalavimus darbdaviams, kurie teikia įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu (ne kaip aukštos kvalifikacijos specialistas). „Siūloma, kad darbdavys turėtų atitikti šias sąlygas: turi reikalingas licencijas ir (ar) leidimus veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jei būtina tokias turėti, jeigu užsienietis bus įdarbintas licencijuojamai veiklai; neturi administracinių nuobaudų už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis; nėra nustatoma atitinkamų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Taip pat, darbdavys turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau nei pusmetį bei nėra pagrindo manyti, kad įmonė yra fiktyvi“, – dėsto A. Borovko, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė.
Darbdaviui neatitinkant nors vieną iš visų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. Siūloma, kad šis siūlymas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
- Siūloma nustatyti kvotas užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu
Siūloma nustatyti kvotas užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, kai jie yra ne kaip aukštos kvalifikacijos specialistai. O tai reiškia, kad užsienietis galės gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu nebus išnaudota kvota.
Siūloma kvotos išnaudojimo reikalavimo netaikyti užsieniečiui, kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą Lietuvoje ir ketina dirbti arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, leidimas laikinai gyventi išduotas humanitariniais pagrindais.
Siūloma numatyti tam tikras išlygas (pavyzdžiui, užsieniečiui bus mokamas didesnis negu 1,2 vidutinio mėnesinio BDU dydis), kai išnaudojus kvotą leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu vis tiek galėtų būti išduotas.
Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
- Siūloma užsieniečiui, turinčiam ES Mėlynąją kortelę, leisti atlikti ir kitą darbo funkciją pas jį įdarbinti įsipareigojusį darbdavį
Siūloma nustatyti naują nuostatą, pagal kurią užsieniečiui, turinčiam ES Mėlynąją kortelę (t.y., dirbančiam aukštos kvalifikacijos darbą) būtų leista atlikti ir kitą darbo funkciją.
- Atsakomybė darbdaviui už Lietuvos įstatymuose numatyto atlyginimo nemokėjimą
„Paskutiniuoju siūlymu, kurį šiandien apžvelgsime, numatoma, kad bus laikoma, jog darbdavys padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą už kurį gali būti skiriama bauda, jeigu darbdavys nemokės įstatymuose nurodyto dydžio atlyginimo. Šis siūlymas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 2 d.
„Aukščiau nurodyti pasiūlymai keisti teisės aktus atsirado dėl darbuotojų trūkumo ir dėl jo atsiradusio poreikio investuoti į gamybinius įrenginius, darbuotojų mokymus. Taip pat argumentuojama tuo, kad darbo imigracija neturėtų būti pakeičiamoji imigracija, kitaip tariant, Lietuvos gyventojai neturėtų būti keičiami į užsieniečius. Na, o paskutinioji priežastis, poreikis didinti užsieniečių integraciją į Lietuvos visuomenę“, – priduria teisės firmos „Sorainen“ ekspertė.
