Svečiuose pas pirmąją Lietuvos gaspadinę
Gegužės 14-osios popietę daugiau kaip šimtas svečių pasklido po erdvią Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinę sodybą Griežionėlėse. Retai tokio šurmulio sulaukiantis muziejus šįkart atgijo kaip svetinga vieta, priviliojusi ir tarptautinio teatro festivalio dalyvius, ir plačiai išsikerojusią Didžiulių giminę bei jos bičiulius.
Šiemet sukanka 160 metų, kai 1856 m. gegužę kaimyniniame Rokiškio rajone gimė Liudvika Nitaitė, o tų pačių metų lapkritį Griežionėlėse – būsimasis jos vyras Stanislovas Feliksas Didžiulis. Po 21-erių metų jie sukurs šeimą, kurioje užaugs 8 vaikai, kiekvienas savaip įsiliesiantys į Lietuvos kultūros istoriją.
Teatralizuotu renginiu švietėją ir bibliofilą Stanislovą (1856–1927) ir rašytoją bei publicistę Liudviką (1856–1925) pagerbė Anykščiuose vykusio tarptautinio lietuviškų mėgėjų teatrų festivalio „ARTimi“ dalyviai – teatrų kolektyvai iš Gruzijos, iš Prancūzijos ir iš Agluonėnų (Gargždų r.).
Į svečius pas Didžiulius šia proga atvyko šios giminės atstovai iš Vilniaus ir Panevėžio, jų bičiuliai ir Didžiulių šeimos atminimo gerbėjai. Svečiai pakeliui į sodybą užsuko į Padvarninkų kapines, kur sodybos šeimininkų atminimą pagerbė prie jų kapų.
Už pagarbą Didžiulių giminei, savo gyvenimu ir veikla praturtinusiai lietuvių kultūros istoriją, popietės dalyviams dėkojo bene geriausi šios giminės istorijos žinovai anykštėnai rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis. Jie prieš porą dešimtmečių sudarė ir išleido Liudvikos Didžiulienės-Žmonos raštus, pristatė šią asmenybę biografine apysaka „Kaip lašas mariose…“
Primindama šių namų šeimininkės – pirmosios lietuviškų valgių receptų knygos „Lietuvos gaspadinė“ (1893 m.) autorės L. Didžiulienės kulinarinius gebėjimus, memorialinės sodybos muziejininkė Jūratė Pačinskienė kvietė svečius vaišinti tradicinėmis kaimiškomis vaišėmis. Svečių laukė šutintuve su lupenomis virtos bulvės su druska ir sviestu, dūmu kvepiantys lašinukai ir dešra nuo lentelės su kaimiška duona ir svogūno laišku, kompotas iš vietinio sodo vaisių ir pyragas.
Žydinčiame sode įrengtame teatre Anykščių krašto vaidybos mėgėjai atgaivino L. Didžiulienės kūrybinio palikimo fragmentus.
Anykščių ir Ažuožerių mėgėjų teatrų atstovai emocingai vaidino ištraukas iš šios kūrėjos draminių kūrinių, o Troškūnų jaunimas atkūrė jos XIX a. pabaigoje užrašytus lietuvių liaudies žaidimus.
Didžiulių giminės atstovai aplankė šalia Didžiulių sodybos tebegyvenančią buvusią muziejininkę dabar jau 91-erių Domicelę Petniūnaitę, prisimindami ir dėkodami jai, kad kelis dešimtmečius prižiūrėjo šią muziejinę sodybą, kaskart pasitikdama jos svečius.
